Vardas, pavardė: Bronė Švitrienė.
Gimimo data, vieta: 1952 08 31, Ukmergė. 58 m.
Šeiminė padėtis: ištekėjusi, vyras – profesorius, habilituotas matematikos mokslų daktaras Donatas Švitra; turi du sūnus ir du vaikaičius.
Išsilavinimas: Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo istorijos ir kūno kultūros specialybę.
Veikla: Klaipėdos universiteto (KU) docentė, dvidešimt metų vadovauja ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusiai KU šokėjų grupei „Leader Dance“.
 |
| Asm. albumo nuotr./Bronė Švitrienė |
Projekte „Šok su manimi“ kiti komisijos nariai Jus ėmė meiliai vadinti Bronyte. O gal Jus nuo vaikystės aplinkiniai taip vadina?
Pasakysiu atvirai: kai žmonės manęs klausdavo vardo ir išgirsdavo, kad esu Bronė, visi labai nustebdavo, mat kitiems atrodydavo, kad man šis vardas visiškai netinka. Būna dar ir dabar, kad žurnalistai mane Birute pavadina. Būtent šiame projekte aš tapau Bronyte, ir vis daugiau žmonių mane taip vadina.
Jums pačiai Jūsų vardas taip pat nepatiko?
Nepatiko... Nors sakoma, kad ne vardas puošia žmogų, o atvirkščiai. Kokį tėvai davė, toks ir turi likti.
Papasakokite, kaip nutiko, kad vieną dieną atsidūrėte tarp komisijos narių.
Sulaukiau skambučio, kuriuo mano merginų grupė buvo pakviesta dalyvauti šokių projekte. Kartu man pasiūlė išbandyti komisijos narės pareigas. Nustebau. Sutikau ne iš karto. Apsvarsčiau, kuo aš galėčiau pasirodyti įdomi ir naudinga.
 |
| Asm. albumo nuotr./Bronė Švitrienė su šokėjomis Pasaulio čempionate Turkijoje |
Ir kaipgi vertinate savo debiutą? Rankos ir kojos drebėjo?
Atvirkščiai. Pirmojo filmavimo metu buvau labai atsipalaidavusi. Tik vėliau pradėjau suprasti, kokia tai didelė atsakomybė, kiekviena pastaba turi būti labai apgalvota. Prisipažinsiu: perskaičiau daugybę komentarų internete, jų buvo visokių – ir teigiamų, ir neigiamų.
Kadangi vėliau peržiūrėjote laidos įrašą, sakykite, dėl kokių savo žodžių pasigailėjote?
Labiausiai gailiuosi ir visų atsiprašau už tai, kad vietoj žodžio „apskritai“ dažnai vartoju netaisyklingą „aplamai“. O kalbant apie kritiką... Prisipažinsiu, su savo merginomis kalbu griežčiau. Galiu netgi pasakyti: ko tu eini kaip perekšlė višta, arba kodėl tavo akys kaip žuvies – neišraiškios? Nieko panašaus projekto dalyviams negaliu pasakyti, nes nenoriu įžeisti.
Vienoje laidoje, pamenu, buvau geroji fėja, nes kartu su mumis sėdėjo Edita Daniūtė, kuri garsėja kritiškais pasisakymais. Todėl ir stengiausi apginti dalyvius, nes puikiai suvokiu, kaip sudėtinga per tokį trumpą laiką paruošti įspūdingą numerį.
 |
| V.Ovadnevo nuotr./Bronė Švitrienė |
Daugiausia neigiamų komentarų sulaukėte dėl šukuosenos, kurią netrukus pakeitėte.
Iš pradžių kirpėja man siūlė prisegti skiauterę. Oi, pagalvojau, bus blogai, todėl tą mintį iškart atmečiau. Galiausiai sutarėme, kad dedame šinjoną. Aš pati jaučiausi puikiai, tačiau žiūrovai mano šukuoseną įvertino neigiamai. Negalima visiškai nepaisyti komentarų, būtina į kai kuriuos iš jų reaguoti. Žmonės labai mėgsta kritikuoti kitų išvaizdą: plaukus, makiažą, drabužius. Nelengva eteriui atsirinkti drabužius, kuriuos vilkėdama įtiktum kiekvienam žiūrovui. Gali kad ir pilną spintą jų turėti, bet mes, moterys, susiduriame su amžina problema.
Esate išskirtinė moteris. Išduokite savo grožio, žavesio, jaunatviškumo ir elegancijos receptą.
Visada kartoju savo merginoms: apsirenkite gražiausiomis suknelėmis, kad ir Juozuko Statkevičiaus, naudokite pačią brangiausią kosmetiką, bet jei jūsų kūnas bus suglebęs, suvytęs, jeigu būsite susikūprinusios, o veidas rūstus, jokie drabužiai nepadės. Kiekviena mergina ir moteris privalo sportuoti.
Dar vienas svarbus aspektas – negalima pavydėti. Aš niekada nepavydžiu gražiam žmogui. Be to, kadangi aš dirbu su jaunimu, visuomet turiu ir pati būti pasitempusi. Ir iš jų reikalauju to paties. Turi būti pavyzdys kitiems, kad į tave žmonės iš tolo atkreiptų dėmesį.
Ką, be šokio, dar gyvenime veikiate?
Aistringiausias mano pomėgis, pati didžiausia meilė yra gėlės. Vis pasižadu daugiau gėlių nebepirkti ir nebesodinti, bet niekaip neatsispiriu. Po renginių, triukšmingo gyvenimo puikiai pailsiu savo sodyboje. Bet šiaip nepasakyčiau, kad turiu daug laisvo laiko. Ryte keliauju į darbą, vakarus leidžiu repeticijose, tad namus pasiekiu vėlai. Savaitgaliais dalyvauju įvairiuose renginiuose.
„Prisipažinsiu, su savo merginomis kalbu griežčiau. Galiu netgi pasakyti: ko tu eini kaip perekšlė višta, arba kodėl tavo akys kaip žuvies – neišraiškios?“
Šeima nepyksta taip retai Jus matydama?
Jau priprato... Tiesa, labiausiai mano vyras nuskriaustas dėl to, kad neturiu kada jam maisto gaminti. Tenka pavalgyti darbe, o vakare ką nors skanaus susiranda šaldytuve. Esu be galo dėkinga vyrui už tai, kad jis nėra labai reiklus.
Ar esate laimingai ištekėjusi?
Laimę mes susikuriame patys. Jau greitai švęsime trisdešimties metų bendro gyvenimo jubiliejų, tačiau negaliu pasakyti, kad viskas einasi tarsi sviestu patepta. Visko buvo, tik džiaugiuosi, kad iki šiol atrandame bendrą kalbą. Esu laiminga šeimoje.
Tai įdomu
Bronytė įsitikinusi, kad šiuolaikinis žmogus privalo mokėti keturis dalykus: šokti, dirbti kompiuteriu, laisvai kalbėti užsienio kalba ir vairuoti.
