Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Danguolė Beinarytė: „Nesibaiminu savo amžiaus“ (papildyta balandžio 30 d.)

Danguolė Beinarytė
Viganto Ovadnevo nuotrauka / Danguolė Beinarytė
Šaltinis: „Privatu“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ši žaisminga moteris yra tarsi talismanas – kur pasirodo, visur atneša laimėjimus. „Viskas tik dėl juodo darbo“, – įsitikinusi pašnekovė. D. Beinarytė (39) sako visą laiką ir jėgas atiduodanti darbui, tačiau kitaip gyventi ir negalėtų – per daug myli muziką.

Danguole, Jus ką tik laikinosios sostinės meras apdovanojo už nuopelnus Kaunui. Ar jaučiatės pakankamai įvertinta?

Jaučiuosi pagerbta ir pakylėta. Nesitikėjau tokių padėkų. Bet dabar galiu drąsiai pasakyti, kad su „Chorų karų“ choristais projekte atidavėme visas jėgas ir taip išreiškėme meilę Kaunui. Šio miesto gyventojai mums atsilygino tuo pačiu (šypteli).

Jau kelerius metus iš eilės skinate laurus muzikiniuose projektuose. Kaip manote, ar viskas tik Jūsų dėka, ar pergalę lemia kiti dalykai?

Manau, kad laimėjimai pasiekiami tik dėl juodo darbo ir didelės meilės bei atsidavimo muzikai. Žmonės puikiai mato įdėtą triūsą – pastangos nenueina veltui. Džiaugiuosi, kad įvykiai klostosi būtent taip.

Iš ekrano galima susidaryti įspūdį, kad esate linksmų plaučių žmogus ir nuolatinė improvizatorė. Ar tokia pati esate ir namuose?

Esu tokia pati. Tačiau noriu pabrėžti, kad neimprovizuoju kvailai. Manau, visur turi būti išmonė ir logika. Kitaip tariant, scenoje sau leidžiu šiek tiek pašposinti.

Ar tiesa, kad pasibaigus „Chorų karams“ Jums buvo pradingęs balsas ir dėl to turėjote problemų?

Taip, buvo visko. Susidėjo daug dalykų – kankino nemiga, stigo poilsio – taip ir pašlijo sveikata. Dainininkui labai svarbu nestresuoti, gerai išsimiegoti, o man pastaruoju metu to labai trūko. Nepamenu kada galėjau ryte neskubėdama ramiai atsikelti... Darbai nestovėjo ir nelaukė manęs.

Buvo etapas, kai jautėtės visiškai išsunkta?

Buvo dienų, kai iš nuovargio vos kojas parvilkdavau namo. Manau, nė vienas, kuris būtų įlindęs į mano kailį ir pajutęs, ką reiškia mano veikla, nebūtų ilgai ištvėręs tokio tempo.

Kas pastaruoju metu labiausiai Jus vargindavo?

Atsakomybė už kitus žmones. Nuolat jaudindavausi, kad mano choristai gerai padainuotų, kad nesijaudintų scenoje ir pasirodytų puikiai.

Jeigu žmogus daugiau neturi dėl ko išgyventi, tik dėl išvaizdos, jis yra tiesiog nelaimingas. Aš tokia nesu. Manau, svarbiausia, kad žmogus spinduliuotų, kad žavėtų savo protu ir energija.

Ar galime tikėtis ateityje Jus vėl išvysti panašiame TV projekte?

Šimtu procentų televizijos projektams sakau „stop“. Na, kiekgi galima? Jei vėl vyktų miestų varžytuvės, kauniečiams reikėtų nebeleisti dalyvauti, kad vėl nelaimėtų. Reikia ir kitiems miestams leisti pasidžiaugti pergale (juokiasi). Na, gal kiti kauniečiai ir norėtų vėl pasivaržyti, bet manęs toje kariaunoje jau nebebus.

Ar skaitote apie save internautų komentarus?

Neturiu tam laiko. O jei jo ir atsirastų, tikrai neužsiimčiau tokia veikla. Mano galva, beprasmiška domėtis interneto vartotojų rašomais komentarais. Yra kur kas įdomesnių dalykų. Jau geriau tuo metu muzikos paklausyčiau.

Kaip apskritai priimate kritiką?

Priklauso nuo to, kokia ta kritika. Jeigu ją išsako kompetentingi asmenys ir mandagiai, visada vertinu teigiamai. Tačiau jeigu tai panašu į paistalus, nekreipiu dėmesio. Juk dažnai žmogaus lūpomis girdimas pavydas, o ne konstruktyvi kritika.

Ar skaudžiai išgyvenate replikas apie savo išvaizdą, svorį?

Nė vienas žmogus nėra idealus – visi turime trūkumų. Jeigu kažkam atrodo, kad aš baisi, stora, tai to žmogaus reikalas. Pasaulyje apstu įvairių žmonių: gražių, baisių, storų, lieknų. Jeigu imsime kiekvieną aptarinėti, nežinau, kas iš to išeis...

Ar kada nors kompleksavote dėl savo kūno linijų?

Jeigu žmogus daugiau neturi dėl ko išgyventi, tik dėl išvaizdos, jis yra tiesiog nelaimingas. Aš tokia nesu. Manau, svarbiausia, kad žmogus spinduliuotų, kad žavėtų savo protu ir energija. Čia yra tikrasis asmenybės grožis. Juk išvaizda gali būti labai apgaulinga... Kita vertus, niekas negali pasakyti, kad stambus žmogus yra negražus. Čia kiekvienam pagal skonį.

Ar Jūsų nevargina po projekto padidėjęs dėmesys?

Negaliu sakyti, kad tai mane erzina. Smagu, kai nepažįstamas žmogus tave pasitinka su šypsena, pasidžiaugia laimėjimais. Tačiau kiekvienas turime asmeninį gyvenimą ir stengiamės į jį per daug žmonių neįsileisti.

Teko girdėti, kad ypač padidėjo stipriosios lyties atstovų dėmesys Jums...

Ne, tai netiesa. Nesu gavusi iš vyriškių jokių dovanų (šypteli). Tikrai nepajutau didelio dėmesio iš stipriosios lyties atstovų.

Ar įsivaizduojate savo gyvenimą be muzikos? Galėtumėte dirbti, pavyzdžiui, biuro administratore?

Jei gyvenimas prispirtų, tikrai galėčiau. Tačiau labai džiaugiuosi, kad bent jau kol kas galiu dirbti tai, kas teikia didžiulį malonumą. Dabar tikrai neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos.

Šią savaitę Jums sueina keturiasdešimt metų. Kaip paminėsite jubiliejų?

Kiek žinau, mano duktė organizuoja smagią šventę, po kurios Kauno ąžuolyne bus rengiamas Burgundiškojo choro koncertas. Vėliau būtinai atšvęsiu sukaktį ir su savo artimiausiais žmonėmis, kuriuos labai myliu. Bus audringas vakarėlis (šypteli).

Kokiomis mintimis pasitinkate apvalią sukaktį?

Nesibaiminu savo amžiaus. Kiekvieni nugyventi metai žmogui atneša patirties ir džiaugsmo. Padaryti darbai skatina ir toliau nesustoti, siekti užsibrėžtų tikslų. Tikrai neverkiu dėl to, kad įžengiu į penktąją dešimtį. Gali būti, kad gyvenimas po 40-ies tik prasidės!

„Privatu“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt