„Kodėl man viskas taip susiklostė? Juk dažnai taip nutinka – karjerą baigę sportininkai nebežino, kur save rasti. Ne į tą pusę ir aš truputį buvau nusukęs, – liūdnai šypteli krepšininkas, kuris jau seniau planavo vėl sugrįžti į krepšinį – jei ne žaidėju, tai treneriu. – Kiek galima nieko nedaryti? Nusibodo visos linksmybės. Dabar nors užsiėmimas yra. Pasirodo, be krepšinio nieko daugiau nemoku... Reikėjo, kad kas mane pastumtų, įspirtų, paragintų grįžti.“
Labiausiai G.Einikiui šiuo metu trūksta atimtų vairavimo teisių, nes jis gyvena Karklėje, o treniruojasi Palangoje.
„Vasarą po Karklę dviračiu važinėdavau. Dabar prieš treniruotę draugai užsuka ir paima. Arba draugė paveža, kur man reikia, – pasakojo Gintaras. – Be mašinos gyvenant miške labai sudėtinga. Vasarį bus dveji metai, kai teisės atimtos. Iki grąžinimo termino liks dar tiek pat. Abejoju, ar kas nors atsižvelgs, kad viskas pasikeitė, ir atiduos jas anksčiau...“
