Mergina su širdies draugu Arvilu ten išvyko pagal populiarią studentų mainų programą „Dirbk ir keliauk Jungtinėse Amerikos Valstijose“. Nors kelionė dar tęsiasi, Ernesta sutiko su mumis pasidalyti patirtais įspūdžiais.
Saldumynų parduotuvėlės princesė
„Ryžtis kelionei mane paskatino keli dalykai: Jungtinėse Valstijose gyvena mano sesuo, kurios nemačiau jau pusantrų metų, ir noras atsidurti kitame pasaulio gale, išmėginti tokį darbą, kuriame grožis nėra pagrindinis kriterijus.
 |
| Asm. albumo nuotr./Ernesta Kalinauskaitė |
Adaptacijos periodas tikrai nebuvo lengvas: mus išvargino skrydis, vėliau kelionė autobusu ir keltu, laiko skirtumas ir visiška nežinomybė. Dabar man ir Arvilui tenka bendrauti su įvairių kultūrų žmonėmis. Mūsų kolegos – tai jaunimas iš Jamaikos, Turkijos, Ukrainos, Makedonijos, Kinijos... Ir aš, ir mano vaikinas dirbame skanėstų, vadinamų fudge, parduotuvėlėse. Jis gamina, o aš pardavinėju.
Kai atvykome į JAV, viskas buvo kaip filme: miestai, laukai, reklamos, įvairios užeigos, žmonės vieni su kitais bendrauja laisvai, sveikinasi su tavimi, linki geros dienos ar tiesiog, praeidami pro šalį, pasako gražų komplimentą, pasiteirauja, iš kur esame atvykę, ir stropiai stengiasi pasidalyti savo žiniomis apie Lietuvą. O tai tikrai nustebina“, – kupina gerų įspūdžių pasakoja lietuvaitė.
Pakerėjo salos grožis
„Sala, kurioje dirbu ir gyvenu, yra nepaprastai graži: kalvota, joje daug miškų, parkų, prabangių viešbučių, jachtų... Iš transporto priemonių saloje leidžiami tik dviračiai ir arkliais tempiami vežimai, karietos ar „taxi“. Dviračiais salą galima apvažiuoti per pusantros valandos. Ten labai daug žuvėdrų, kurios stebina savo drąsa ir gebėjimu vogti maistą: tik nusisuk minutėlei ir ant stalo gali nieko neberasti. Teko dalyvauti alyvų žydėjimo festivalyje, nes alyvos – šios salos simbolis. Beje, atvykus į JAV, man tai labai priminė Lietuvą...
Laikas bėga tikrai greitai. Kasdien stengiuosi patirti daug gražių akimirkų, maudytis Mičigano ir Hurono ežeruose, kuo daugiau būti gryname ore, stebėti plaukiančius laivus... Saloje yra nuostabaus grožio biblioteka, įsikūrusi ant ežero kranto.Ten supamojoje kėdėje laisvalaikiu smagu skaityti knygą.
Nekantrauju aplankyti Kaliforniją, o rugsėjį pagaliau San Diege susitiksiu su seserimi. Ši kelionė mane labai suartino su širdies draugu, tokių įspūdžių nepamiršime visą likusį gyvenimą. Pasiryžimas vykti į Ameriką man suteikė daug stiprybės ir ėmiau labiau savimi pasitikėti, o šis jausmas man labai pagelbės dalyvaujant pasauliniame grožio konkurse, vyksiančiame Honkonge“, – pasakojimą baigia Ernesta.
