Vilniuje gyvenančią režisierę Galiną Dauguvietytę kasdien gaubia tyla. Kai jai pasidaro liūdna, mintyse ji pasikalba su savo vyru Jurijumi, mirusiu prieš ketverius metus. Jo urną su pelenais moteris laiko savo bute, rašo „Lietuvos rytas“.
Paklausta, kaip švenčia Kalėdas, 83 metų G.Dauguvietytė atsakė:
„Po žvėriškai triukšmingo gyvenimo pradėjau žvėriškai tylią senatvę. Man Kalėdos nesuprantamos. Neprisimenu, kada vaikystėje tokios šventės būta. Per tas dienas kiekvienas būdavome kas sau – mano motina Petronėlė Vosyliūtė užsidarydavo savo kambaryje ir skaitydavo, tėvas režisierius Borisas Dauguvietis traukdavo pas savo draugus.Man Kalėdos nesuprantamos. Neprisimenu, kada vaikystėje tokios šventės būta.
Jis buvo žmogus be tradicijų, nepripažino bažnytinių švenčių, tuo skaudindamas mano motiną. Tėvas mėgdavo naktimis pavalgyti, o tais laikais dar nebuvo šaldytuvo.
Kartą prieš pat Kalėdas motina priruošė daug valgių ir juos sudėjo ant stalo. Naktį tėvas ėjo ragauti, todėl ryte kremas nuo torto buvo nubrauktas pirštu. Tai pamačiusi motina puolė verkti ir nutarė daugiau namuose neberuošti Kalėdų. Taip mano tėvas išvaikė ilgai puoselėtas tradicijas".
G.Dauguvietytė dienraščiui sakė, kad Naujieji metai jai taip pat neteikia ypatingo džiaugsmo. Kai ateina nauji metai, aktorė ir režisierė supranta, kad žengia dar vieną žingsnį nebūties link. Sausio 7-ąją Galina apsilanko cerkvėje, nes jos velionis vyras Jurijus buvo stačiatikis.
