Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

G. Liaudanskas-Svaras paragavo rašytojo duonos

Gabrielius Liaudanskas-Svaras
Teodoro Biliūno nuotr. / Gabrielius Liaudanskas-Svaras
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Tiesą sakant, kurti eiles, dainas man daug lengviau nei rašyti knygą“, – sako grupės „G&G sindikatas“ vokalistas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, kuris tapo knygos paaugliams bendraautoriumi.

Keletas faktų

Gimė 1973 m. gruodžio 30 d.
Mokslai: Vilniaus universitete trejus metus studijavo teisę. Pedagoginiame universitete baigė socialinius mokslus. 
Veikla: yra vienas iš grupės „G&G sindikatas“ įkūrėjų, hiphopo stiliaus muzikos pradininkas Lietuvoje. Grupė išleido 5 albumus, pelnė ne vieną apdovanojimą.
Vedė TV laidą „Jeigu“, dalyvauja įvairiuose socialiniuose projektuose, prodiusuoja, kuria muziką ir dainų tekstus.
Šeiminė padėtis: vedęs. Su žmona augina dukrą Dominyką (12 m.) ir sūnų Mykolą (5 m.).

Keičiate profesiją – tapote rašytoju?

Tikrai nesirengiu keisti profesijos. Leidėjai man pasiūlė parašyti vieną skyrių paauglių knygai. Sutikau, nes nauja ir dar nebandyta. Pagaliau viskas baigta, teliko papildyti kai kurias vietas. 

Esate iš tų, kuriems maga viską išmėginti?

Ne, ne viską. Tik tai, kas man atrodo įdomu. Nemanau, kad visur gerai, kur manęs nėra (šypsosi).

Kokia tema jums teko?

Įtariu, pati sunkiausia – laisvalaikis. Tai labai plati tema. Skyriuje nebus jokių pamokslų, nes iš patirties žinau, kad paaugliams jie nė motais. Subjektyviai išdėsčiau, kaip aš visa tai suprantu ir įsivaizduoju. Aprašiau, kaip pats paauglystėje „stumdžiau laiką“ ir kaip dabar laisvalaikį leidžia jaunimas. Tikiuosi, atsiras nors keli paaugliai, kurie perskaitę šį skyrių pritars mano nuomonei, o kai kuriems mano patirtis gal labai pravers.

Nenorėtumėte tapti rašytoju?

Kol kas ne. Kai ėmiausi plunksnos, tiksliau, sėdau prie kompiuterio, supratau, kad tai ne taip paprasta. Daug lengviau sukurti naują dainą nei rašyti knygą. Čia man – nearti dirvonai...

Viename interviu esate sakęs, kad paauglystėje buvote velnių prisišveitęs... Bet kioskų langų su draugais nedaužėte?

Nebuvau šventuolis. Buvo visko. Mano gyvenime būta visokiausių spalvų. Kaip ir visi paaugliai domėjausi ir muzika, ir sportu. Iš esmės visi daugiau ar mažiau, bet audringai išgyvena šį laiko tarpsnį. Tik vieni su metais pasikeičia, kiti ne.

O savo vaikų laisvalaikį kontroliuojate?

Be abejo. Tėvai turi žinoti, kur jų vaikai būna, su kuo, ką veikia. O jei nesidomi vaikų gyvenimu, tada ir prasideda bėdos. Vaikai labai gudrūs, nuolat tikrina tėvų budrumą, mėgina ribas, kiek jiems leidžiama. Mes su vaikais praleidžiame daug laiko kartu. Nemanau, kad teisingas posakis, jog vaikai užauga patys.

Esate iš tų retų pavyzdingų tėvų.

Daugelis tokie užsiėmę, kad per dieną vos suranda pusvalandį savo bręstančiai atžalai. Mano galva, tie žmonės daro didžiausią klaidą. Paskui senatvėje stebisi, kodėl nėra kam paduoti net stiklinės vandens. Arba dar blogiau... Laiko visada galima rasti, jeigu nori.

Koks tėtis esate? Turite auklėjimo receptą?

Nėra tokių receptų. Manau, geriausias auklėjimas – mylėti savo vaikus ir domėtis, kuo ir kaip jie gyvena.

Kokias bausmes taikote: neleidžiate žaisti kompiuteriu ar susitikti su draugais?..

Niekada nesame mušę savo vaikų ar baudę kitomis baisiomis bausmėmis. Laimė, ir nebuvo už ką. Dominykai dar tik dvylika. Ji nė karto nebuvo apgavusi, kažką iškrėtusi. Nors žinau, kad dar visko bus, nes paauglystė tik prasideda. Tačiau vaikai žino, kad jais pasitikime. Jei kartą nuvils, praras tą pasitikėjimą. Tai jiems – didžiausia bausmė. O dėl nusižengimų, be abejo, vaikas turi prisiimti atsakomybę. 

O kaip jus patį auklėjo tėvai? Buvo griežti?

Mano tėvai nebuvo griežti. Be abejo, turėjo ir pliusų, ir minusų.

Pritariate minčiai, jog labai svarbu, kad vaikai neliktų be veiklos?

Be abejo, nes tada jie tiek visko prisigalvoja!.. Bet nemanau, kad reikia juos versti užsiimti tuo, kas mums atrodo naudinga, o jiems neįdomu. Nors turiu keletą pažįstamų, kurie tapo genialiais muzikantais vien dėl tėvų pastangų, nes juos vaikystėje versdavo groti. Tačiau man tokie metodai nepriimtini. Dukra lanko šokius, nes jai patinka. O mažasis du būrelius lanko darželyje.

Manote, vaikai patys turi atsirinkti, kas jiems įdomu?

Taip. Svarbiausia – laiku nukreipti juos reikiama linkme. Beje, tėvai yra geriausias veidrodis. Pavyzdžiui, mes su žmona labai daug skaitome. Ir mūsų dukra pamėgo knygas, kas nebūdinga šiuolaikiniam jaunimui. Per dvi savaites perskaito po knygą.  Na, o Mykolas dar tik pramoko skaityti, bet, manau, ir jis neliks abejingas skaitymui.  
 

Žurnalas „JI“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt