Dizainerės Gabrielės Januškevičiūtės kurtais marškinėliais su įvairių vidaus organų nuotraukomis pasipuošė vaikai, kurie jau kelerius metus gyvena su artimųjų padovanotais organais, o viena mergaitė nedrąsiai prisipažino jau dvejus metus laukianti „širdelės“.
„Kasmet dalyvaujant „Mados infekcijoje“ reikia nuspręsti, ar kurti tik drabužius, ar jais dar perduoti kažkokią idėją. Gimusi mintis apie donorystę suteikė mano gyvenimui prasmę“, – prisipažino drabužių kūrėja.
Neseniai mama tapusi dainininkė Rūta Lukoševičiūtė su dar dvylika atlikėjų įrašė albumą „Taikos dainos“, skirtą visiems donorams.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Garsūs veidai ragino visuomenę daugiau kalbėtis apie organų donorystę |
„Kuo daugiau kalbėsime apie donorystę, tuo daugiau kitų žmonių gyvenimų bus pratęsti ir taps kokybiškesni. Mūsų projektas prisidės prie donorystės idėjos ne tik kalbomis, bet ir dainomis“, – tikino dainininkė.
Jurgis Didžiulis su žmona Erica Jennings tikino jau ne kartą kalbėję apie donorystę ir susitarę neprisirišti prie negyvo kūno.
„Jau seniai su žmona esame tai aptarę, mūsų sprendimą lemia tam tikras požiūrį į kūną – jis daiktas, kuris tarnauja vienam tikslui – gyvybei. Todėl vidaus organai yra naudingesni žmogui, kuris nori gyventi, o ne tam, kuris jau miręs“, – tikino grupės „InCulto“ lyderis.
Tiesa, jis apgailestavo, kad pernai jam nebuvo leista paaukoti kraujo, nes jis yra persirgęs maliarija.
Kadaise su savo giliai tikinčiu seneliu kalbėjome, kodėl Dievas nepasirūpino, kad po mirties žmogaus kūnas tiesiog dingtų. Nereikėtų matyti savo artimo negražaus, prisiminti jo tokio. Tačiau gal Dievo planas toks ir buvo – kad mirusiojo kūnas galėtų būti dar kartą panaudotas?Jau seniai donorystės idėja palaikanti Nomeda Marčėnaitė išdavė, kad vaikų po mirties prašė ją sudeginti, o tinkamus vidaus organus paaukoti tiems, kuriems dar galėtų padėti.
„Kartais mes tik atsitiktinai išvengiame nelaimės, todėl visi esame tame optiniame taikiklyje. Vieną akimirką galime būti ne donorai, bet prašantys organo, todėl negalime būti abejingi“, – sakė žinoma menininkė.
Dažnai kraujo aukojantis dainininkas Milanno atkreipė dėmesį, kad reikia daryti gera ne tik po mirties, bet ir dabar, kol esame gyvi.
„Vieną dieną gavau elektroninį laišką, kad vaikui trūksta kraujo ir kaulų čiulpų. Tuoj pat paskambinau, pasakiau, kad galiu paaukoti, o ragelio gale išgirdau: „Ačiū, bet jau nebereikia.“ Žmogus ieškojo, bet nerado... Todėl reikia daryti gera dabar, šiandien, ir nebijoti to“, – drąsino Milanno.
Televizijos laidų vedėjui ir dainininkui Marijonui Mikutavičiui žmonių baimė paaukoti kraujo, kaulų čiulpų ar juo labiau organų yra visiškai suprantama.
„Reikia suprasti daugelį žmonių, kurie yra su tuo nesusipažinę. Kaip įteikti sau, kad gali padėti, kol esi gyvas? Juk mes esame bailūs, kartais net pas dantistą bijome nueiti, o ką jau kalbėti apie kaulų čiulpų dovanojimą? Kažkas galbūt mano, kad po to reikės vaikščioti su tuščiaviduriais kaulais... Kad duotum žmogui ramybę, reikia jam išaiškinti ir suteikti informacijos. Tokia ir yra mūsų pareiga, – tikino žurnalistas. – Kadaise su savo giliai tikinčiu seneliu kalbėjome, kodėl Dievas nepasirūpino, kad po mirties žmogaus kūnas tiesiog dingtų. Nereikėtų matyti savo artimo negražaus, prisiminti jo tokio. Tačiau gal Dievo planas toks ir buvo – kad mirusiojo kūnas galėtų būti dar kartą panaudotas?“
Pernai buvo atlikta 50 organų transplantacijos operacijų ir tai, anot asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Ugnės Šakūnienės, buvo rekordas per 40 metų.
Vis dėlto laukiančiųjų yra kur kas daugiau: šiuo metu Lietuvoje inksto persodinimo laukia 222, kepenų – 36, plaučių – 1, širdies – 17, širdies ir plaučių komplekso – 3, ragenos – 140 žmonės. Iš jų – 6 vaikai. Tuo tarpu Lietuvoje su persodintu inkstu, širdimi, kepenimis, plaučiais, kasa ar ragena laimingai gyvena apie 700 žmonių – kai kurie jų su persodintu organu gyvena daugiau kaip 30 metų.
