Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ingrida Kazlauskaitė. 15 dalykų, kurių apie mane dar nežinojai (papildyta spalio 30 d.)

Ingrida Kazlauskaitė
Viganto Ovadnevo nuotrauka / Ingrida Kazlauskaitė
Šaltinis: „Privatu“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Galvojate, kad apie savo dievaičius žinote viską? Duodame nukirsti galvą, kad, perskaitę po 15 faktų apie ryškiausias pramogų pasaulio žvaigždes naujoje „Privatu!“ rubrikoje „Pro rakto skylutę“, turėsite pripažinti, jog žinomi žmonės dar turi ką papasakoti. Šįkart savo paslaptis mums sutiko atskleisti laidos „Gyvenimas yra gražus“ administratorė I. Kazlauskaitė (26).

1. Absoliučiai negeriu kavos, gyvenime nesurūkiau nė vienos cigaretės ir nemėgstu juodojo šokolado.

2. Naktimis lunatikuoju ir kalbu miegodama. Vaikystėje per miegus net fotelio turėklais, ant stalo vaikščiodavau. Be to, negaliu miegoti su pižama, nes kažkokiu būdu naktį sugebu ją nusivilkti.

3. Pirmasis mano ištartas žodis buvo „lempa“.

4. Negalėčiau gyventi be saldumynų. Pusryčiauti pradedu būtent nuo jų. Mano šaldytuve visada būna varškės sūrelių. Netgi prieš miegą, jau įlindusi į patalus, būtinai suvalgau desertą.

5. Iki 11 valandos man geriau neskambinti ir nederinti jokių svarbių reikalų, nes prasibudinusi galiu neprisiminti, nei su kuo kalbėjau, nei apie ką. Galiu net kažką pažadėti, tačiau duoto žodžio neištesėsiu tik dėl to, kad... nieko neprisiminsiu.

6. Esu prietaringa. Niekada rankinės nededu ant žemės, nes tikiu, kad pinigai gali „išeiti“. Be to, niekuomet nesisveikinu ir nesibučiuoju per slenkstį. Mano simbolis – juoda katė. Tikiu, kad ji man neša sėkmę. Kaip tik mano kieme gyvena juoda katytė, kartais pavaišinu ją pieneliu, jog tik neišeitų kitur gyventi.

V. Ovadnevo nuotr./Ingrida Kazlauskaitė
V. Ovadnevo nuotr./Ingrida Kazlauskaitė

7. Kai įsimyliu, tampu ypač išsiblaškiusi, užsisvajojusi, skrajoju padebesiais. Pamenu, kartą šaldytuve palikau televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, mat tuo metu kažką ėjau iš jo pasiimti.

8. Pastebėjau, kad turiu sugebėjimų išblaškyti žmogų, net iš pusiausvyros išmušti. Tarkim, važiuodamas su manimi automobiliu, jis pravažiuoja degant raudonam šviesoforo signalui ar nusuka ne ten, kur reikia. Mėgstu paklausti, ar žmogus užrakino duris – tuomet jis lekia patikrinti.

9. Niekuomet parduotuvėje neimu tų prekių, kurios išrikiuotos lentynos priekyje. Siekiu tų, kurios išdėliotos gale.

10. Turiu keletą fobijų. Vaikystėje skendau, mane vos atgaivino... Tąkart aš beprotiškai išsigandau. Labai bijau aukščio, skylėtų metalinių laiptų. Man nejauku eiti Palangos tiltu, kai pro plyšius matosi vanduo. Baiminuosi ir didelių gilių vandens telkinių. Būtų baisu valtimi nuplaukti į ežero vidurį – man tai nė trupučio nedvelkia romantika. O užlaipinta ant stogo iš baimės išduočiau visas paslaptis, prižadėčiau neįmanomų dalykų, kad tik kuo greičiau mane nukeltų! Be to, paniškai bijau kraujo.

11. Esu šaltakraujė. Visą laiką mano rankos ir kojos šaltos, tad net vasarą miegu po pūkiniais patalais. Geriau jau nusikloti, kai per karšta, ir vėl greit užsikloti atvėsus, bet ne kitaip!

12. Prieš kelerius metus su Nijole Pareigyte stojome į Mykolo Romerio magistrantūros studijas. Mes netyčia susitikome per stojimo dokumentų priėmimą. Eilėje stovėjome ne mažiau kaip penkias valandas!!! Tas laikas prabėgo nenuobodžiai, t. y. su gera nuotaika ir juokeliais. Deja, mes pasukome kitais keliais – aš ir Nijolė pasirinkome skirtingas studijas. Akivaizdu, kad teisės ir valdymo specialiste aš netapau.

13. Kadaise jaučiau silpnybę itin mažoms piniginėms. Banknotus reikėdavo bent keturis kartus sulankstyti, kad tilptų. Vieną kartą parduotuvėje net eilė prie kasos susidarė, kol atsiskaičiau už prekes. Už manęs stovintys vaikinai nesusivaldę juokavo: „Negalėjai dar mažesnės piniginės pasiimti?“ Aš jiems atsakiau: „Galėjau, tad džiaukitės, kad nepasiėmiau.“ Po to karto nusipirkau didesnę piniginę.

14. Namuose nejučiomis vaikštau pasistiebusi ant pirštų galiukų, save „pagaunu“ tik tada, kai pastabą man duoda namiškiai arba svečiai.

15. Nesuprantu, kodėl, bet net nuo mokyklos laikų, jei kas pamiršdavo mano vardą, ypač nauji mokytojai, universiteto dėstytojai, mane vadindavo Kristina! Galima sakyti, užaugau su dviem vardais – Ingrida ir Kristina.
 

„Privatu“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt