Aktorė į Kambodžą leidosi kartu su UNICEF organizacijos nariais bei televizijos žvaigždėmis – Marijumi Mikutavičiumi, Jurgita Jurkute ir Renata Šakalyte.
Kokios dar pensijos?
Visą savaitę komanda lankė šeimas, kuriose nepriteklius ir badas – kasdienybė.
„Manęs kažkas klausė, ar jie turi bent čiužinius miegojimui. Ką ten čiužiniai – kai kurie net antrų drabužių neturi“, – „15min“ pasakojo aktorė, grįžusi iš kelionės po skurdžią pietryčių Azijos šalį.
Blogiausia toms šeimoms, kurios neturi nė lopinėlio žemės užsiauginti daržovių ar vaisių. Tuomet šeimų galvos ar kiek paūgėję vaikai priversti dirbti pavienius darbus ūkiuose. „Yra šeimų, kurių dienos uždarbis – trys doleriai. Iš šių pinigų reikia prasimaitinti ne tik tėvams, bet ir jų penkiems ar šešiems vaikams. Apie galimybę pasitaupyti nėra nė kalbos“, – teigė V.Kochanskytė.
Vienas iš trijų Kambodžos gyventojų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, t.y. už 1 JAV dolerį per dieną.
Auginti vištas ar paršelius gali tik pasiturinčios šeimos, nes kitos šeimos apie šaldytuvus gali tik pasvajoti. Šviežią mėsą nuolatiniame karštyje, neturint šaldytuvo, išlaikyti pavyktų tik labai trumpam.
Kambodžoje beveik 20 proc. gyventojų badauja. „Žinoma, badas visur yra badas. Tačiau pas mus yra sukurta socialinė sistema, suteikianti vilties. Skurdžios šeimos gauna pašalpas, kad ir kokios jos būtų. Ten paklausėme apie pensijas ir buvome nesuprasti. Kokios dar pensijos? Pasenai, susirgai ir eik į mišką“, – įspūdžiais dalijosi aktorė.
Medicina – bemokslė
Kambodžoje nuo lengvai išvengiamų ligų, tokių kaip viduriavimas ir plaučių uždegimas, kasmet miršta 100 vaikų, o iš 100 tūkst. gimdyvių miršta 461. Tai sudaro beveik 40 tūkst. beprasmių mirčių kiekvienais metais.
Ten paklausėme apie pensijas ir buvome nesuprasti. Kokios dar pensijos? Pasenai, susirgai ir eik į mišką. Sakė V.KochanskytėDauguma kaimų apie prieinamą mediciną gali tik pasvajoti – artimiausi sveikatos priežiūros centrai būna pernelyg nutolę, o ir tuose pačiuose dirba menkos kvalifikacijos, neretai savamoksliai gydytojai.
Lietuvių delegacija lankėsi šalies šiaurės rytuose, kur mirštančių motinų skaičius – itin didelis. „Dažnai neįvertiname to, ką turime, ką dovanai gauname – civilizacijos, demokratijos, galiausiai to, ką atsinešame gimdami – gebėjimų, talento, sveikatos. Atrodo, visi mes gimėme tame pačiame laikmetyje, tačiau neįmanoma palyginti, ką turime mes ir ką turi jie“, – teigė V.Kochanskytė.
UNICEF komanda, viešėjusi skurdžioje šalyje, siekia užtikrinti, kad medicininės paslaugos būtų kuo efektyvesnės ir prieinamos kuo daugiau žmonių.
„Mes galėjome kiekvienam nuvežti po lagaminą dovanų, tačiau tai nebūtų efektyvu. Rezultatą matytume mėnesį. Ir patys vietos gyventojai supranta, kad šitaip nieko nepakeistume. Reikia daug didesnių pokyčių“, – sakė pašnekovė.
