Šiemet savo darbus Vilniuje ir Druskininkuose pristatęs V.J.Kavaliauskas nėra profesionalus menininkas. Skulptūra jį pašaukė netyčia. „Tai likimo ironija. Likimas leido įsigyti butą Pervalkoje. Ten būdamas supratau, kad Neringa nuostabi visais metų laikais. Bet visur reikia kažką veikti, šiaip būti – nuobodoka. Pradėjau vaikščioti pajūriu, iš pradžių, kaip ir visi, rinkau gintarus, o vėliau už akių užkliuvo jūros išmestas medis“, – prisiminė inžinieriaus išsilavinimą turintis V.J.Kavaliauskas.
Prieš kurį laiką skulptoriaus gyslelę atradęs kaunietis tikino niekuomet nematęs nieko panašaus į jo kuriamą meną. „Tai man buvo laiko leidimo forma, tačiau pradėjau „įmirkti“. Dabar tai mano pagrindinis darbas dvasine prasme. Tikrai stengsiuosi, kad ilgainiui galėčiau iš jo pragyventi“, – sakė 50-ies vyras.
Iš pradžių, kaip ir visi, rinkau gintarus, o vėliau už akių užkliuvo jūros išmestas medis.Pradžioje mėginęs darbus komponuoti iš keleto jūros į krantą išmesto medžio gabalų, dabar V.J.Kavaliauskas stengiasi kurti tik iš vieno pagalio ar pliauskos.
„Mano derlius – po audrų. Parsitempiu kokius 10 pagalių, kartais ir išeina pora skulptūrų. Pagalio virsmas meno kūriniu ilgas“, – pasakojo menininkas. Jis juokėsi, kad jį vis mėginama „už petukų nutempti į tautodailininkus“. „Nieko prieš tautodailę neturiu, bet juk mano darbai su tuo nieko bendra neturi. Juk niekada nebuvo tokios tradicijos“, – sakė jis. V.J.Kavaliauskas teigė esą jį domina tik rasto medžio forma ir faktūra, o paties medžio rūšis – nesvarbi.
Daugiau informacijos apie menininko kūrybą ir skulptūrų nuotraukų galima rasti jo svetainėje.
