Šie balti paukščiai šiuo metu populiarūs tarp jaunavedžių bei švenčių organizatorių, nors atsiranda ir tokių, kurie teigia, jog ši mada pamažu slopsta. Paprastai tikima, kad šventės metu iš delnų pakilę balti balandžiai, taps ramybės, sėkmės ir ilgo gyvenimo simboliu.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos narys Karolis Masilionis „15min“ sakė, kad jį žavi pašto balandžiai. „Jei tai dresuoti pašto balandžiai, kurie grįžta į namus – nematau problemos. Į šunų parodą Kaune vienas žmogus iš Jurbarko kartą atsivežė būrį balandžių, jis dar nebuvo spėjęs grįžti namo, o 40 balandžių jau buvo parskridę. Vyksta net pasaulinio masto varžybos – kieno paukštis greičiau grįš. Manau, toks sportinis azartas – nieko blogo“, – kalbėjo K.Masilionis.
Balandžių nuoma E.Jurkevičius su žmona Elena užsiima dar tik nepilnus metus. „Klaipėdoje šventėms jie dar gana retai užsakinėjami – gal miestiečiai nelabai žino apie tokią galimybę, tačiau kolegos iš Vilniaus ir Kauno pasakoja, kad jų miestuose tai populiaru. Balandžių mūsų dažniausiai teiraujasi vestuvėms, o kauniečiai pasakojo, kad balandžiai užsakomi ir kompanijų vakarėliams, gimtadieniams, kitoms šventėm“, – sakė Elena Jurkevičienė.
„Buvo užsakymų ir abiturientų išleistuvėms, – prisiminė E.Jurkevičius. – Verslu aš to nepavadinčiau. Tačiau, kadangi paukščių turime daug ir jie daugokai sulesa – net apie 5 kg grūdų per dieną ir jie nuolat brangsta, – tad pašarui uždirba ir šeimininkui dar truputį lieka“.
Porelė baltų balandžių Lietuvoje paprastai nuomojama už 80-100 Lt.
E.Jurkevičius balandžius augina nuo vaikystės. „Močiutė sakė, kad šį pomėgį paveldėjau iš senelio. Klaipėdoje kadaise buvo daug balandininkų, šiuos paukščius laikė po karo čia likę vokiečiai”, – pasakojo Evaldas. Vaikystėje savo balandinėje jis augino apie 15-os skirtingų rūšių balandžių. Vyrui išėjus į armiją ši veikla buvo nutrūkusi, tačiau E.Jurkevičienė teigė, kad pomėgis vėl atgijo radus sužeistą balandį.
Dabar Jurkevičių kieme stovi didelė balandinė. Baltiems sužieduotiems paukščiams joje apstu erdvės. Išleisti iš savo buveinės jie būriu kyla virš namo, vaikštinėja po žalią kiemo pievelę, sklando virš čia pat esančių Kuršių marių ir grįžta atgal, kai būna išalkę. Tiesa, nuo naujųjų metų iki vasario vidurio jiems tenka rečiau paskraidyti, nes tuo metu labai aktyvūs vanagai. Su savo augintiniais E.Jurkevičius vyksta į parodas ir į paukščių turgus.
„Turėti protingą, namo sugrįžtantį paukštį nėra lengva. Girdėjau, kad kurių balandininkų kaimynai skundžiasi, kad paukščiai apdergia jų stogus. Mūsiškiai yra dresiruoti, tupia ant jiems skirtų balkių. Pasitaiko, kad jaunavedžiai paleidžia balandžius prie bažnyčios ir šie ten lieka. Tačiau su mūsų paukščiais taip nebūna – ramiai skoliname ir į Naująją Akmenę, jie parskrenda namo. Mokslininkai kol kas nėra įrodę, kaip jie orientuojasi – galbūt tai magnetiniai laukai, balandžiai lyg ir skiria spalvas. Tačiau kone visi iš paleistų pašto balandžių grįžta“, – šypsojosi balandininkas. Tiesa, dėl rūko ar kitų blogų oro sąlygų paukščiai kartais namus pasiekia ir po poros dienų.
E.Jurkevičienė neslėpė, kad būrys paukščių tai ir džiaugsmas, ir didelis rūpestis – vakarais jų plunksnos baltuoja ant žolės, kartą per savaitę maždaug tris valandas tenka užtrukti valant balandinę.
Anot „15min“ kalbintos vedybų planuotojos Kristinos Kaikarienės, balandžių nuoma šventėms pastaruoju metu nebėra tokia populiari. „Kaip ir kiekvieno dalyko, kuris yra matomas ir ryškus, populiarumas greitai slopsta. Šventėse šiuo metu retai naudoju balandžius. Prieš 8 metus, kai tai sugalvojome, buvo smagu. Dabar norisi naujovių – kad vestuvininkų poros nesijaustų kaip konvejeryje“, – kalbėjo vedybų planuotoja.
Anot jos, simboliškas šių paukščių paleidimas į dangų, yra gražus gestas, labai derantis prie baltos nuotakos suknelės. „Kartais balandžiai sugeba ir „paženklinti“ žmones. Visi tai priima su šypsena“, – apie netikėtumus užsiminė moteris.
