6-erių Matas, stebėdamas rungtyniaujantį tėtį, jau sugeba būti dėmesingas beveik visas rungtynes. Tuo tarpu Domui vis dar labiau rūpi žaidimai.
Žalgirietis neabejoja, kad galimybė arenoje saugiai palikti vaikus yra svarbi tiems, kurie neįsivaizduodavo, kaip suderinti reginį aikštelėje ir mažųjų priežiūrą. P.Jankūno įsitikinimu, daugelis šiuolaikinių vaikų yra itin aktyvūs. Jo sūnūs taip pat.
„Tad nuo jų atitraukti akis tikrai sunku... Reikia visada stebėti“, – sakė P.Jankūnas. Matas ir Domas puikiai supranta, kad jų tėtis – krepšininkas. Berniukai maždaug nuo dviejų metų pradėti lavinti fiziškai – eidavo į patiems mažiausiems skirtus užsiėmimus.
„To sportu nepavadinsi. Tiesiog ugdomaisiais, koordinacijai skirtais žaidimais“, – paaiškino P.Jankūnas.
Namuose buvo ir ne viena žaislinė krepšinio lenta, bet mažieji Jankūnai jas visas sulaužydavo.
Dabar Mato ir Domo dėmesyje – futbolas. Vaikai lanko tiek šios sporto šakos, tiek lengvosios atletikos užsiėmimus.
Pats P.Jankūnas sportuoti pradėjo gana vėlai – vienuolikos metų. Jis pateko į vieną grupę su Mantu Kalniečiu. Abiejų vaikinų mamos kartu mokėsi universitete.
„Iki to laiko sportu neužsiėmiau“, – sakė P.Jankūnas.
