Šiemet L.Adomaitis su drauge Irma išmaišė kone visą Tailandą, stengdamiesi aplenkti turistų pamėgtus kurortus ir pamatyti tikrąjį šalies veidą, užsukdami į mažus miestelius, kaimelius ir net žemėlapyje nedominuojančias salas. Keliautojai nesinuomojo automobilio ir po šalį keliavo kuo skirtingesnėmis transporto priemonėmis. „Labai įdomu keisti transportą, smagu dideliame mieste važiuoti taksi „tuk-tukais“ ir ignoruoti automobilių spūstis, nes tie triračiai pro visur lenda kiaurai, – šypsosi Linas. – Pakeitėme kone 20 skirtingų transporto priemonių: keliavome traukiniais, autobusais, lėktuvais, kanojomis, žvejų laivais, triračiais „tuk-tukais“ su parketu, motoroleriais, sunkvežimiais, automobilių priekabose ir netgi drambliais.“
Pora su kareiviškomis kuprinėmis ant pečių kelionės maršrutą sudarė ekspromtu, jie težinojo, kad porą savaičių skirs Tailando pietinei daliai ir porą – šiaurinei.
Pora su kareiviškomis kuprinėmis ant pečių kelionės maršrutą sudarė ekspromtu, jie težinojo, kad porą savaičių skirs Tailando pietinei daliai ir porą – šiaurinei. „Vartėme žemėlapį, skaitėme knygą apie Tailando istoriją, politiką ir ideologiją, klausydavome vietos žmonių patarimų. Jei koks miestelis patikdavo, pasilikdavome kelioms dienoms, jei užklysdavome į turistų pamėgtas vietas – sėsdavome į ratus ir traukdavome toliau“, – apie keliavimo stilių pasakoja Linas.
„Tailande labai vešli, žalia, drėgna, sodrių spalvų gamta. Važiuodamas traukiniu valandų valandas gali žiūrėti į pro šalį skriejančias palmes ir mėlyną dangų. Taip pat sužavėjo jų pagarba vieni kitiems, tvarkingumas ir švara. Įeidamas į bet kuriuos namus privalai nusiauti avalynę. O susitikus nepažįstamųjų žvilgsniams nusišypsoti yra nerašyta taisyklė – tiek šypsenų nė vienoje savo kelionėje dar nemačiau“, – įspūdžiais dalijasi atlikėjas ir prisipažino, kad labai sužavėjo tailandiečių virtuvė. Linas į namus parsivežė visą šūsnį įvairiausių prieskonių.
Be poilsio ir nuotykių, muzikos prodiuseris Tailande rinko garsus savo naujam muzikiniam ir literatūriniam darbui. „Rinkau garsus, kurie iliustruos mano kurtas ir paties įskaitytas eiles. Užpildžiau visą savo mini įrašų studijos atmintį, apie 100 GB, parsivežiau įvairių garsų, kuriuos surinkau džiunglėse, jūroje, traukiniuose, miestų gatvėse ir netgi po vandeniu“, – pasakoja L.Adomaitis. Muzika keliautojus lydėjo visur, nes Linas smuiką paimdavo į rankas svečių namuose, mažuose muzikos klubuose, laivuose, prie jūros, gatvėse laukiant traukinio ar autobuso. Prie muzikanto prisidėdavo ir kiti keliautojai, grojantys gitara, perkusija ar digridoo.
Keliautojų troškimas pabendrauti su budistų vienuoliais davė ir žinių, ir abiem po sėkmės apyrankę iš 72 metų vienuolio Chob rankų. „Pažintis su jais įdomi ir naudinga. Sužinojome apie tautos papročius, ideologiją bei vertybių sankirtą. Budistai vienuoliai aukština pagarbą, discipliną ir prieštarauja sumaterialėjusiai Tailando sistemai, smerkia lyties keitimo operacijas, kurios šalyje tampa norma. Jie puoselėja senąją Tailando dvasią, kai nebuvo pardavinėjimo ir parsidavinėjimo. Dabar Tailandas – labai turistinė šalis, tačiau dar nesugadintų vietų tikrai įmanoma rasti“, – pokalbį baigia L.Adomaitis.
