Keturiolika metų gyvuojančios laidos „Nuo... iki“ vedėja Rūta Mikelkevičiūtė tikina, kad dažniausiai jos girdimas klausimas – apie šios laidos ilgaamžiškumo paslaptį. Pasak Rūtos, sukurti gyvenimo būdo laidą tai tas pats kas iškepti skanų pyragą, kurio skonis negali pabosti.
„Svarbiausia, „kepti“ reikia su meile. Tai turi daryti talentingas, tam gabumų turintis žmogus, profesionalas“, – patikina R.Mikelkevičiūtė.
Rūta teigia, kad be kitų žmonių pagalbos pasiruošti dviejų laidų filmavimams ji nespėtų – prie „Nuo... iki“ laidos vedėja darbuojasi dviese su kolege Giedre, o „Valanda su Rūta“ rengia didelė žmonių komanda.
R.Mikelkevičiūtė neslepia, kad šis mėnuo jai buvo labai įtemptas, teko atsisakyti daug mėgstamų užsiėmimų, mažiau laiko skirti sau. Daugiau nei prieš savaitę Rūta buvo peršalusi, tačiau ilgai sirgti sau moteris leisti negalėjo.
„Neturėjau kur dingti. Praeitoje laidoje kalbėjome apie prastą ekonominę situaciją, ar mokame susiveržti diržus – buvo itin audringas filmavimas. Turėjau 38 laipsnius temperatūros, kartais vaizdas prieš akis „plaukdavo“, nelabai suprasdavau, ką sakydavo žmonės“, – prisimena ji.
Nuolat priversta skubėti laidų vedėja prisipažįsta nespėjanti pažiūrėti, ką šį sezoną pateikė konkurencinės televizijos. „Aš iš viso nežiūriu televizoriaus, išskyrus žinias. Vienintelis vakaras, kai aš galiu pailsėti yra pirmadienį. Tas vakaras man yra labai brangus, aš išjungiu visus telefonus ir noriu netrukdoma pabūti su šeima“, – teigia Rūta.
Kodėl nusprendėte vesti antrą laidą? Ar manote, kad tokios laidos trūko Lietuvoje, ar tiesiog norėjote save realizuoti?
Susidėjo daugybė dalykų. Apie pokalbių laidą masčiau jau porą metų. Tai mano pačios intencija, nes man jau šiek tiek pabodo daryti tą patį ir leisti konkurentams kepti tokias pačias bandeles, daryti „copy–paste“. Aš manau, kad kiekvienam profesionalui norisi naujo iššūkio, o šis žanras man visą laiką buvo įdomus. Tokios laidos rinkoje reikėjo verkiant – jos tokios tiesiog nebuvo.
Ar nė minutės nesigailėjote, kad ėmėtės laidos „Valanda su Rūta“? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ši laida Jums turėtų kainuoti nemažai nervų...
Nesigailėjau, nes tai labai vertinga patirtis. Vienas dalykas – man tenka labai didelė atsakomybė, kitas – tai yra labai didelė garbė. Visą valandą turiu galimybę pateikti visuomenei, Lietuvai tą temą, kuri, mano nuomone, yra aktuali, įdomi. Galiu net pateikti savo požiūrį.
Tačiau filmavimai be abejo išvargina. Laidos įrašas trunka keletą valandų, jo metu turiu būti maksimaliai susikoncentravusi. Po filmavimo grįžtu namo apie pusę vienuoliktos vakaro ir kitą dieną aš nelabai ko nors noriu. Dabar suprantu dainininkus, kurie po savo koncertų kitą dieną neišlenda iš lovos, nes būna visiškai išsekę. Aš per dieną galiu netekti iki dviejų kilogramų svorio. Būna net kuriozų, kad iš vakaro pasirenku rūbą, o per antrą filmavimą jo nebegaliu užsivilkti.
Kokios būdo, charakterio savybės Jus veda į priekį, padeda nepristigti idėjų?
Viena iš svarbiausių žurnalisto charakterio savybių turi būti smalsumas. Bet kokiose primityviausiose ir keisčiausiose situacijose žurnalistas privalo viskuo domėtis. Tik smalsumas veda į priekį, kitaip – pabaiga. Aš manau, kad esu pakankamai smalsi, o taip pat – užsispyrusi.
Ar turite pavyzdį žurnalistikoje, į kurį norėtumėte lygiuotis?
Nei vaikystėje turėjau tą kūmyrą, kuris man būtų labai patikęs, nei turiu jį dabar. Man nepaprastai patinka Algimantas Čekuolis, jo išmintis ir džentelmeniškumas. Man labai patinka ir Edita Mildažytė, kuri naudodamasi savo vedėjos kėde daro puikius visuomeniškus dalykus. Bet kad aš norėčiau būti tokia kaip jie ar kažkas kitas – taip nėra.
Kaip manote, kodėl Lietuvoje populiariausias pokalbių laidas vedė ir iki šiol veda moterys?
O jūs pažiūrėkite – prezidentė irgi moteris, seimo pirmininkė irgi moteris. Moterys apskritai geriausiai dirba darbus (juokiasi). Su kolegomis kartą nutarėme, kad gyvenimo būdo laidų vyras negali vesti dėl psichologijos ypatumų. Aš klausiu: „Kaip tu gyveni?“ Vyrui užtektų atsakymo „gerai“. Ir vyras nemato daugiau reikalo klausti, jam tema pasibaigia. Tuo tarpu moteris pasakys: „O ką reiškia gerai?“ Moteris yra ne tik šnekorė, bet ir gera klausytoja. Tačiau vyras yra geras politinių, ekonominių laidų vedėjas.
Viename neseniai pasirodžiusiame interviu minėjote, kad savo laidose norėtumėte pasakoti apie nežinomus žmones, bet jie nėra įdomūs žiūrovui. Kaip manote, kodėl taip yra?
Taip yra visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje ir tai vėlgi lemia žmogaus psichologija. Prieš kokius dešimt metų visuomenėje atsirado žvaigždės – anksčiau mes nežinojome, kas tai yra. Visame pasaulyje pagal apklausas žmones labiausiai domina žvaigždžių gyvenimas, kas, su kuo ir už kiek. Galime pykti ir vaidinti kad mūsų tai nedomina, tačiau pagal pagal reitingus mes matome, kad yra priešingai. Aš jau anksčiau juokavau, kad žiūrovui yra daug įdomiau septyniasdešimtą kartą išgirsti ką padarė Zvonkė, negu sužinoti Marytės iš Kauno gyvenimo istoriją.
Ar nemanote, kad žurnalistikoje kartais nueinama lengvesniu keliu – neieškoma išskirtinų istorijų, o dar kartą imamasi šimtus kartus išnarstyto žvaigždžių gyvenimo?
Be abejo nueinama, todėl aš visą laiką sakau, kad LTV, mūsų valstybinis kanalas, turėtų ir ieškoti tų išskirtinių istorijų. Jeigu padaroma kažkas vertingesnio, katastrofiškai krenta reitingai, žiūrimumas. Tai reiškia, kad komercinė televizija negalėtų išlaikyti tokios laidos – ji yra nežiūrima. Pateiksiu pavyzdį: kažkada buvo madinga sakyti, kad žiūri Leonido Donskio laidą „Be pykčio“. Taip, tai yra intelektuali laida, bet kai žmogaus paklausdavo, kokiu laiku ir kurią dieną ją rodydavo, retas kuris galėdavo tiksliai pasakyti. Tai reiškia, kad ta laida iš tikrųjų nebuvo žiūrima. Taigi sakyti, kad mums neįdomios žvaigždės yra visiškas blefas. Mūsų laidos taip pat iš to laikosi.
Ko, jūsų manymu, trūksta šių dienų televizijoje?
Man atrodo, kad trūksta ekonominių, publicistinių ir mokomųjų laidų protingam žiūrovui. Galiu pasakyti ir ko yra per daug. Tos laidos, kurios vadina save humoro laidomis, man yra siaubingos. Humoras apie antrą galą – man nuo to bloga. Tas laidas būdama televizijos vadovė uždrausčiau tą pačią dieną.
