„Rugpjūčio 14-ąją turėjau tris koncertus. Iš Telšių turėjau vykti į Raguvos miestelį (Panevėžio r.). Sutarties su organizatorėmis nepasirašiau – tik žodžiu sutarėme, kad mano pasirodymas bus 22.30 valandą. Susigriebiau, jog nespėsiu laiku atvykti į Raguvą, tad, likus dviem dienom iki pasirodymo, įspėjau organizatores, kad galiu vėluoti. Koncerto dieną joms apie tai dar kartą buvo priminta.
23.55 val. atvykome į Raguvą. Prieš tai pats asmeniškai skambinau vienai iš koncerto organizatorių Kristinai Juškienei. Telefono ragelio ji nepakėlė dešimt kartų, atsiliepė tik tada, kai jau buvome šalia Raguvos. Jos balsas man pasirodė keistas. Įtariu, ji galėjo būti išgėrusi: kalbėjo tarsi būtų nukritusi iš kosmoso, labai nerišliai, tačiau patikino, kad viskas gerai – esą laukia mūsų. Kai susitikome Raguvoje, organizatorių elgesys pakito kardinaliai. Jos buvo piktos, puolė mane įžeidinėti, pareiškė, kad sužvaigždėjau, kad susirinkusieji į mano koncertą ant manęs supyko. Bet man pasirodė priešingai: žmonės džiaugėsi, jog aš atvažiavau, norėjo su manimi įsiamžinti, prašė autografų. Neatsakiau nė vienam. Tačiau organizatorės ėmė stumdyti žmones, negražiai su jais elgtis.
Paklausiau jų, ar man koncertuoti, ar vykti namo (tokią teisę turėjau, nes nebuvo pasirašyta jokia sutartis). Organizatorės pasakė: „Koncertuok!“ Kadangi vėlavau, sumažinau koncerto kainą nuo 1800 iki 1600 litų. Sukirtome rankomis. Užlipęs į sceną atsiprašiau žmonių, kad pavėlavau, ir uždainavau. Kaip ir buvo tartasi, atlikau visą programą – sudainavau 14 dainų.
Po pasirodymo organizatorės neva dėl vėlavimo man pasiūlė sumokėti tik 800 litų. Tada joms išrėžiau: „Arba sumokate man sutartą sumą, arba turėsite nemalonumų.“ Ponia K.Juškienė pradėjo šaukti ant manęs. Aš jai pasakiau: „Nešauk ant savo svečio, nes elgiesi kaip kaimietė.“ Ir dabar neišsižadu savo žodžių, nes pats esu kilęs iš provincijos ir nesigėdiju savo šaknų.
Po šio nemalonaus nutikimo Panevėžio spaudoje pasirodė mane šmeižiančių pranešimų. Kadangi jie nepagrįsti, šią istoriją noriu pabaigti tokiais žodžiais: „Mielosios organizatorės, jūs apsikakojote, tad laukite staigmenos. Jau artimiausiu metu jus pasieks nemaloni žinia – juk koncertą organizavote be jokių dokumentų ir sutarčių... O gerbėjams noriu dar kartą priminti: „Visi man esate labai svarbūs. Visus vienodai myliu ir gerbiu!“
Plačiau skaitykite naujausiame žurnalo „Privatu“ numeryje
