Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rasa Varnaitė ir Egoi Urkiza. Dveji metai po burėmis

Rasa Varnaitė ir Egoi Urkiza
Rasa Varnaitė ir Egoi Urkiza
Šaltinis: „Laima“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jachta apiplaukti pasaulį buvo sena buriuotojo Andriaus Varno svajonė. Galiausiai ji virto trijų žmonių didžiuoju gyvenimo nuotykiu. Po daugiau nei dvejus metus trukusios kelionės aplink Žemės rutulį jachtos „Ragainė II“ kapitonas į krantą Lietuvoje išlipo su dukra Rasa Varnaite ir jos širdies draugu Egoi Urkiza.

Nespėjusi apšilti Lietuvoje, dar nė negrįžusi į gimtuosius vaikino šeimos namus Baskijoje jaunoji pora jau tikino nusprendusi: kada nors vandenynų platybes ji skros nuosavu laivu.

Kaip klostėsi jūsų abiejų gyvenimas iki šios įsimintinos kelionės aplink pasaulį?

Rasa: Studijuodama Kaune architektūrą pusmetį pagal mainų programą mokiausi Lisabonoje – Portugalija ir pietietiška kultūra mane sužavėjo. O baigiantis bakalauro studijoms Kauno technologijos universitete draugė argentinietė supažindino su Egoi, čia atvykusiu pagal tą pačią „Erasmus“ programą. Nors jis man iš karto patiko, galvoje sukosi tipiškos istorijos apie ispanų vaikinus, atvažiuojančius užkariauti šviesiaplaukių lietuvaičių. Tačiau po truputį įsitikinau, kad tai įdomus žmogus. Bet Egoi teko grįžti į Baskų kraštą ir, kol mokiausi magistrantūroje, porą metų bendravome per atstumą. Baigusi mokslus įsidarbinau architekte nedidelėje Barselonos įmonėje, Egoi tuo metu dirbo savanoriu Bulgarijoje: įsitraukė į programas, susijusias su čigonų, sunkių vaikų problemomis ir kalnų ekologija.

Visada žinojau, kad gavusi diplomą važiuosiu gyventi kur nors į Pietus – man Lietuvoje per šalta. Ir šiaip mėgstu keliauti, atrasti kitas šalis, pažinti naujas vietas. Egoi grįžus į Baskiją, kurį laiką ir toliau bendravome gyvendami skirtinguose miestuose, bet galiausiai tai pasirodė ir per sunku, ir per brangu. Palikau darbą ir persikėliau pas draugą ir jo tėvus. Bilbao įsidarbinau gana didelėje firmoje „AH & Asociados Arquitectos“ – kūrėme gyvenamųjų namų kompleksus, viešuosius pastatus. Mes, keli jauni architektai, siūlydavome visokių abstrakčių, crazy idėjų, o kiti grupės nariai svarstydavo, kas iš jų gali išeiti, kaip jas realizuoti. Man patiko, kad toje firmoje buvo leidžiama pasireikšti jauniems žmonėms. Juk daugelyje sričių, ne tik architektūroje, didelę praktiką turintys darbuotojai po kažkiek metų pradeda mąstyti stereotipais, ima spraustis į rėmus. O kai galva šviežia, neskaičiuoji, kiek kas kainuos, negalvoji, kad tai, ką siūlai, gali būti neįvykdoma.

Plačiau skaitykite naujausiame žurnalo „Laima“ numeryje

„Laima“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt