Elektroninės muzikos grupės narė didžėjė Sister Bliss prieš atvykdama 15min.lt pasakojo apie meilę muzikai ir Lietuvą pamatyti nekantraujančius grupės narius – save, tamsiaodį vokalistą Maxi Jazz ir užkulisiuose mėgstantį pasilikti prodiuserį Rollo.
– Šiųmetis jūsų albumas pasirodė prabėgus 4 metų nuo „To All New Arrivals“. Ką jums reiškia tiek laiko brandintas „The Dance“?
– O, tai tiesiog albumas. Iš tiesų tiek laiko jo nekūrėme, buvo gerokai mažiau nei 4 metai. 2007-aisiais turėjome turą, šiek tiek su „The Dance“ dirbome 2008-aisiais, daugiausia 2009-aisiais ir šiemet. Turėjome labai daug ką nuveikti, ne tik įrašyti muziką, bet ir nuspręsti, ar norime kitos įrašų kompanijos, kaip ją rasti ir išspręsti dar galybę techninių dalykų. Buvome labai įsitraukę į visus šiuos reikalus. Bet, žinoma, greta yra ir gyvenimas, kurį kiekvienas gyvename, tad paprastiems kasdieniams dalykams irgi norėjosi laiko. Jeigu kalbame apie muziką, nenorėjome sukurti albumo paskubomis – siekėme viską tinkamai sukurti, įrašyti.
– Naujasis albumas yra gerokai energingesnis nei ankstesni „No Roots“ ar „To All New Arrivals“. Kas tam turėjo įtakos? Tai jūsų grįžimas į šokių aikšteles?
– Manau, ankstesni mūsų albumai irgi turėjo energijos, tiesiog juose dominavo melodija. Šiame yra daugiau ritmo, „plojimų“. Kai kūrėme priešpaskutinį albumą, buvau nėščia. Laukdamasi sūnaus taip daug nebesireiškiau trankiosios muzikos scenoje, didžėjavau gerokai mažiau. Manau, „The Dance“ atspindi šiuolaikinę aplinką, jo žodžiai prasmingi, tačiau labiau ragina šokti. Nors albumas taip pat yra melodingas, galima tiesiog sėdėti ir jo klausytis. Dabar šokių muzika grojama klubuose, ji užėmusi sau deramą vietą, o mes tik sutvirtiname savo pozicijas, nes nebuvome visiškai dingę iš grojaraščių. Mes – tie patys „Faithless“ ir labai smagu žinoti, kad nuėję į klubą žmonės vis dar nori mus girdėti.
– Esate minėjusi viename interviu, kad „The Dance“ kūriniai neša žinią apie taiką, meilę ir vienybę. Ar pavyksta šiais teigiamais dalykais užkrėsti publiką?
– Manau, mums būtų labai gėda, jei nepamėgintume (juokiasi). Jeigu kalbame apie tai, ar lengva šiuos dalykus perduoti žmonėms... Jie tiesiog džiaugiasi muzika, dauguma nė nenutuokia, kokie vieno ar kito kūrinio žodžiai. Kai susirenka besidžiaugiančių, gerai nusiteikusių klausytojų minia, klube, festivalyje, koncerte ar net klausydami muzikos grotuvo jie jaučiasi puikiai, nes daro kažką mėgstamo, tad pasiektų aukštesnį gerumo laiptelį lengva. Jei būtum mūšio lauke, prieitum prie kareivio ir jam mėgintum padainuoti apie meilę, vienybę ir taiką, kažin ar jis suprastų. Bet kuriuo atveju mums tai svarbu, juk muzika be turinio neįmanoma.
– Kokia muzika patinka jums?
– Klausausi daugybės atlikėjų, man patinka elektronika, melodinga muzika. Išgirstu nesuskaičiuojamą galybę kūrinių, nes kai nekoncertuoju su „Faithless“, kiekvieną savaitę didžėjauju. Dabar turėjome šiek tiek laisvo laiko, buvo taip malonu pasėdėti namuose ir tiesiog pasimėgauti muzika tyloje (juokiasi).
 |
| Maxi Jazz |
– „Faithless“ gyvuoja jau 15 metų. Kas jus laiko kartu?
– Prasminga muzika. Mums labai patinka kurti. Aš dievinu rašyti dainas ir žinoti, kad žmonės jų klausysis. Smagu turėti ryšį su klausytoju, į kūrinius sudėti žinias, kurios publiką pasiekia. Jie mus supranta. Tai puošia gyvenimą. Ne tik grojame savo muziką, bet atskleidžiame kažką daugiau, tas ryšys abipusis. Manau, tuo „Faithless“ ir išsiskiria. Nedarome taip: „Prašome, štai mūsų daina, mėgaukitės ja.“ Gerbėjai yra mūsų muzikos dalis ir, patikėkite, jie mums už tai dosniai atsilygina. Todėl mus ir mėgsta. Žmonių pripažinimas tokį ilgą laiką – 15 metų – daug reiškia. Būna įvairių dienų, bjaurių, kupinų depresijos, bet žmonių pasitikėjimas mus gelbsti. Žinoma, su radijo stotimis sunkiau, juk nesame, kokie jauni diskotekininkai... Tačiau kai pagalvoju, jei nekurčiau muzikos „Faithless“, vis tiek kam nors ją kurčiau, tai mano mėgstamiausias užsiėmimas.
– Ar kada nors buvo dvejonių dėl „Faithless“ išlikimo, turėjote minčių skirtis?
– Mes visada buvome drauge. Nors esame labai skirtingi žmonės, klausomės tos pačios muzikos. Maxi Jazz pažįstu jau labai seniai. Apskritai visų mūsų skirtumai yra mūsų stiprybė, o ne priešingai. Kai rengiame pasirodymą, atiduodame viską, pasirodydami tikrai nesiilsime, fiziškai išsisemiame. Kai turėjome turą ir šitaip dirbome apie 18 mėnesių, visi buvome beveik pamišę. Tikrai esu sakiusi, kad daugiau nebeištversiu, kad daugiau nebegaliu. Bet, žinote, po kurio laiko vėl atsiranda jėgų ir tada šauna mintis: „O, padarykime naują albumą.“ (Juokiasi.) Stengiamės pasilikti bent trupinius laiko, kad galėtume susitikti su draugais ir pabūti su artimaisiais.
– Esate didžėjė. „Faithless“ kūrinys „God is a DJ“ tapo klubinės kultūros simboliu. Ar manote, kad didžėjus dabar yra svarbiau nei gyvai grojanti muzikantas?
– (Juokiasi.) Ne, ne. Ši daina nėra tokia tiesmukiška, ji netgi ironiška. Juolab kad šokių kultūra tapo globali ne taip seniai. Dabar ji aprėpia visą pasaulį: Kiniją, Skandinaviją, Australiją... O tada, kai buvo sukurta ši daina, pamatėme mažą, visai nežymų pogrindinį šokių muzikos judėjimą. Buvo visai kiti laikai. Dabar šokių muzika tokia pat populiari kaip popsas, o didžėjas yra išties svarbi tos kultūros dalis. 1990-aisiais mažai kas žinojo, kas per daiktas yra didžėjas.
 |
| Sister Bliss |
O dabar jie turi tiek pat gerbėjų kaip Madonna ar grupė U2. Ši legendinė daina metaforiška. Ji ne apie Dievą, o apie kažką gražaus, jausmą, kai esi klube, džiaugiesi su minia ir patiri puikų pasimėgavimo jausmą. Tam tikra prasme tai tarsi tikėjimas muzikos religija. Klubinio gyvenimo kultūra neįtikėtinai išplito, juk kiek žmonių visą savaitę laukia savaitgalio, kad galėtų pasilinksminti ar pašokti pagal didžėjaus sukamas plokšteles. Ši daina veikia skirtingais lygiais, tačiau ji teigiama. Jei didžėjas iš tiesų įsivaizdina ir mano esąs Dievas, aš mielai jam pasakyčiau: „Eik jau, tu tik bičas, grojantis muziką, atsipalaiduok.“ (Juokiasi.)
– Pirmąsyk vykstate į Lietuvą, ką apie ją žinote?
– Na, kiek žinau, vykstame į Vilnių. Jis yra sostinė. Mano mama yra ten buvusi, o man bus pirmas kartas (juokiasi). Mes labai laukiame viešnagės, visada įdomu apsilankyti vietoje, kur niekada nebuvai, ištirti naują aplinką. Norime sutikti daug žmonių ir gerai praleisti laiką. Viliuosi, turėsime laiko apsižiūrėti. Viena iš didesnių muzikantų bėdų yra ta, kad nori pabendrauti su žmonėmis, pasilinksminti, tačiau neturi kada, nes reikia skristi į kitą pasirodymą. Tai sudėtinga.
– Porą žodžių gerbėjams Lietuvoje...
– Mes laukiame nesulaukiame, kol jus pamatysime! Tikiuosi, jums patiks. Atliksime kūrinius iš visų 6 savo albumų, bus puikus gyvas pasirodymas! Kviečiu jus prisidėti ir džiaugtis akimirkomis su mumis.
