Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klausas Meine: „Esu pamišusiame „Scorpions“ kosmose“

„Scorpions“ koncertas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Klausas Meine net „užvertęs „Scorpions“ knygą“ liautis muzikavęs neketina.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atsisveikinimo turo koncertus visame pasaulyje rengiantys vokiečių rokeriai „Scorpions“ prisipažino, kad Lietuvos neįtraukti į koncertų žemėlapį negalėtų – kas kartą čia lankantis juos sutiko itin daug puikių gerbėjų ir įsimintinų akimirkų. Vienintelis atsisveikinimo koncertas mūsų šalyje vyks gegužės 30-ąją Vilniaus „Siemens“ arenoje, kur lietuviai galės ištarti „sudie“ daugiau kaip 45 metus ant scenos išsilaikiusiai grupei.

Tačiau kas apie „Scorpions“ gyvavimą ir pasitraukimą galėtų papasakoti geriau, nei jie patys. „15min“ telefonu kalbėjosi su 62-ejų grupės vokalistu Klausu Meine, kuris trykšdamas gera nuotaika žadėjo gerbėjams daugybę staigmenų ir teigė, jog „Scorpions“ atsisveikinimas visai nereiškia, jog jis ar jo kolegos pamirš muziką.

– Pastarąjį kartą Vilniuje buvote 2008-ųjų lapkritį. Koncerto metu žadėjote sugrįžti. Muzikantai dažnai taip sako, bet pažadus tesi retai. Kodėl nutarėte atvykti ir vėl?

– Atvykę į Vilnių, Lietuvą, mes visada puikiai leidžiame laiką. Čia turime nuostabių gerbėjų, tikras malonumas pas jus lankytis! Vilnius – gražus miestas, labai vaizdingas, su dailiu Senamiesčiu ir saikingu modernumu. Daugelį metų  keliaudavome per Baltijos šalis, tad turime stiprius ryšius su ten esančiais gerbėjais. Negalėtume jų palikti be koncerto, todėl privalėjome tesėti duotą žodį.

– Praėjusį kartą surengėte įsimenantį šou koncertuodami drauge su simfoniniu orkestru. Kuo nustebinti ketinate šįkart?

– Na, šįsyk orkestro nebus. Būsime tik mes penki, bus tiesmukas roko koncertas. Sudrebinsime Lietuvą tarsi uraganas! (juokiasi)

– Jūsų turas „Get Your Sting and Blackout World Tour“ vyksta jau metus. Ar per koncertus surengiate kokių netikėtumų – pakviečiate senųjų „Scorpions“ narių?

– Per pastaruosius kelis metus, buvo, kad prie grupės prisijungdavo ankstesni muzikantai, pagrodavo su mumis šen bei ten. Tačiau tai – nesuplanuojamas dalykas ir tai nėra turo dalis. Tokie pasirodymai gali pavykti, jei atvykstame į vietą, kur vienas iš mūsų kolegų yra netoliese ir turi laiko sudainuoti dainą ar dvi. Tai visada labai smagu. Tačiau, kaip ir sakiau, to neplanuojame, kiti turi savo karjeras. Pavyzdžiui, Vilniuje mes tiesiog puikiai praleisime vakarą su savo gerbėjais.

Reikia baigti vakarėlį, kai linksmiausia. Žinau, kad duris rasti sunku, bet mes bandome.– O gal po koncerto ir pratęsimo vakarėlyje sudalyvautumėte su gerbėjais? Juk paskutinis kartas...

– Na... To nesakiau (juokiasi), sakiau, kad bus puikus koncertas. Bet ką gi, kas ten žino. Gali būti, kad po koncerto atsiras vakarėlis. Kol kas apie tai nežinau, gal nuostabus vakaras tęsis ir po šou (juokiasi). Vilnius – tikrai ta vieta, kuri puikiai tiktų vakarėliui po koncerto su draugais ir gerbėjais.

– Kas, jūsų nuomone, yra didžiausias „Scorpions“ pasiekimas per daugiau kaip 45-erius metus scenoje?

– Didžiausias mūsų pasiekimas tas, kad „Scorpions“ per muziką visuomet bandė statyti tiltus skirtingose šalyse, žemynuose, įvairiausiose pasaulio vietose. Ypač tą galima pajusti Vidurio Rytuose... Grojome Libane, Tel Avive, Izraelyje, Egipte, Kaire, netoli piramidžių. Kai nuvyksti į tokias vietas, pajunti, kaip daug žmonėms reiškia klausytis muzikos. Muzika – labai galingas įrankis, galintis suburti žmones ir juos taikiai suvienyti. „Scorpions“ visada tą darė. Tiek daug žmonių daugelyje pasaulio kampelių teigiamai atsiliepia apie mūsų muziką. Manau, tai svarbiausia, ką mums pavyko padaryti. Mes sugebame suburti žmones.

– Kai atlikėjai atsisveikina, visuomet kyla klausimas: „Ar iš tiesų?“ Ar, kaip yra padarę kai kurie jūsų kolegos, nenuspręsite po metų sugrįžti?

– Niekada negali žinoti. Bet dalykas tas, kad žinome apie visas tas atsikūrusias grupes. Lengva pasakyti „Sudie“ ir lengva sugrįžti. Nenoriu jų smerkti už tai, kad sugrįžo. Galbūt kai kurie tikrai gailisi tokio sprendimo. Patys mes niekada tokių patyrimų neturėjome. Kai pasakėme, kad štai – bus atsisveikinimo turas – jautėme, kad privalome tai padaryti dėl savęs ir savo gerbėjų, pabaigti viską aukšta džiaugsminga nata, su stipriu ir sėkmingu albumu, koks yra „Sting in the Tail“. Neseniai jis Vokietijoje tapo platininiu.

Numatėme, kad turas truks dvejus ar trejus metus ir štai, po metų ir daugiau kaip 100 koncertų 25-iose šalyse galime pasakyti – jaučiamės pasiruošę surengti dar daugiau pasirodymų. Jaučiame, kad tai atsisveikinimas, tačiau šis atsisveikinimas ilgas. Džiaugiamės kiekvienu koncertu ir kiekviena akimirka. Gera jausti sėkmę ir gerbėjų palaikymą. Tuo pat metu suprantame, kad priėmėme teisingą sprendimą. Dabar jaučiame darną su laikmečio dvasia. Mūsų muzika, klasikinis rokas, labai susijusi su dabartimi ir tai paaiškina, kodėl turime tiek daug jaunų gerbėjų. Kas žino, kokia bus naujoji banga, kas laukia už kampo? Kai atsirado punk stilius, mes buvome, kai pasirodė alternative ir grunge mes vis dar buvome. Kiekvieną kartą jautėme tokį stiprų judėjimą, jog dažna grupė, buvusi sėkminga iki tol, neišgyveno. O mes išgyvenome. Kas žino, ar po naujos bangos išgyventume. Dabar esame ten kur reikia, tad ar galėtų būti geresnis laikas išeiti?

– Ištisos kartos išaugo su „Scorpions“, „Led Zeppelin“, „Deep Purple, „AC/DC“ muzika. Tenka pripažinti, kad visi sensta. Ar atsiras, kas jus pakeis?

– Senti nėra bjaurus žodis, taip jau yra. Visi senstame, net ir jaunesnė karta, toks gyvenimas. Įsivaizduokite, kad sportininkas dalyvauja olimpinėse žaidynėse ir laimi aukso medalį. Atrodo, kaip galima tai pranokti? Tačiau net parsinešęs daugybę medalių kažkada turi sustoti. Kažkas jį pakeis. Tas pats su artistais. Bliuzo atlikėjams šiuo atveju labiau pasisekė su jų bliuzo muzika. Jie turi savo auditoriją ir gali koncertuoti net būdami 80-ies. Mes – roko grupė ir ant scenos turime parodyti, kaip blogi vaikinai eina iš proto (juokiasi). Vis dar einame iš proto, net ir būdami vyresni, vis dar turime labai daug energijos. Būdami realistais suvokiame, kad po metų kitų, neaišku kas bus. Todėl ir norime išsaugoti savo, kaip stiprios, gyvai grojančios grupės atminimą. Reikia baigti vakarėlį, kai linksmiausia. Žinau, kad duris rasti sunku, bet mes bandome.

– Viename interviu „Scorpions“ bosistas Pawelas Maciwoda yra prasitaręs, kad šių metų rudenį ketinate keliauti į įrašų studiją ir išleisti naujai perrašytų senųjų kūrinių kolekciją, tai tiesa?

– Yra daugybė projektų, prie kurių dabar dirbame. Greičiausiai bus sukurtas paskutiniojo turo DVD, kursime filmą apie „Scorpions“ karjerą, išleisime visą komplektą įvairių dalykų tarp jų ir niekuomet negirdėtų kūrinių. Daugybė gerbėjų prašė parodyti dainas, kurios nepasiekė radijo stočių, bandomąsias versijas. Peržiūrime visą turimą medžiagą, norime parodyti gerbėjams šį tą ypatingo. Per visus sėkmės ir nesėkmės metus, pakilimus, nuopolius susikaupė daug visko. Galbūt bus ir senos medžiagos, koncertų įrašų, medžiagos iš užkulisių... Daugelis šių idėjų kol kas tik daro pirmuosius žingsnius, tad sunku pasakyti, kas kaip atrodys.

– Esate užsiminęs, kad per 40 metų scenoje jūs niekada nepasirodėte kaip solo atlikėjas. Ar po „Scorpions“ karjeros finalo gerbėjai gali tikėtis jus išvysti kaip solistą?
– (Juokiasi) Dar anksti apie tai kalbėti. Kai užversime „Scorpions“ knygą, už kampo mūsų tuoj lauks nauji iššūkiai. Daug kartų sakiau, jog per šiuos 40 metų buvau taip atsidavęs grupei, kad nedariau solo įrašų. Žinoma, atrodo logiška, kad to imsiuosi. Bet tokių planų dar neturiu. Vis dar esu pamišusiame „Scorpions“ kosmose. Mėgaujamės tuo. Kai bus tinkamas laikas, visi ateities planai sustos į savo vietas. Tai, kad pasibaigs „Scorpions“ gyvavimas, nereiškia, kad mus galima bus pamatyti tik žaidžiančius golfo aikštynuose ar teniso kortuose (juokiasi). Visada būsime muzikantai, dainų kūrėjai, prodiuseriai. Visada būsime susiję su muzika, nes ji – mūsų gyvenimas.

– Publika visuomet eina iš proto išgirdusi legendines jūsų dainas, tokias kaip „Rock You Like a Hurricane“, „Send Me an Angel“ ar „Wind of Change“. Ką jaučiate jas atlikdamas?

– Įdomus dalykas tas, kad kai per gyvenimą parašai daugybę dainų, kai kurios iš jų tampa išties ypatingos. Kai kurių ypatingumą pajunti vos pradėjęs rašyti, nežinai, kas tai, bet jauti širdimi. Vėliau jos tampa klasika, visas pasaulis žino žodžius ir dainuoja kartu. Tai nuostabu – užlipti ant scenos ir dalintis didingu dainos jausmu. Ilgai gyvuojantys kūriniai pilni pakylėjimo. Todėl „Wind of Change“ yra ne tik stiprus bet ir labai jausmingas, o „Rock You Like a Hurricane“ tapo tikru roko himnu visame pasaulyje. Visi šią dainą žino. Neįtikėtina, kai muzika jungia tiek daug žmonių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt