Garbingo amžiaus kompozitorius pakerėjo klausytojus ne tik nepriekaištingai profesionaliu skambinimu fortepijonu, bet ir stipru balsu. Jis mėgavosi džiazuodamas ir užkrėtė auditoriją puikia nuotaika ir meile. Pilna žiūrovų salė stovėdama dėkojo Maestro ir jo kolegoms už puikius romantiškus kūrinius, aistringas džiazo improvizacijas ir jų sukurta nepakartojamą atmosferą, leidžiančią pamiršti kasdienius rūpesčius.
Prieš koncertą vykusios spaudos konferencijos metu maestro prisipažino, niekada iki šiol nebuvęs Vilniuje. M.Legrand‘as pridūrė, kad ne jis, bet jo gerbėjai suskaičiavo, jog šiemet, 2010-aisias, turėtų būti švenčiamas pusšimtį metų trunkančios jo kūrybinės veiklos jubiliejus.
Prancūzų legenda teigė besitikintis sulaukti šimto metų, nes turi dar daugybę ateities planų. Natūralus, nuoširdus maestro bendravimas su klausytojais, besiliejantis jo švelnumas ir meilė žmonai, puikiai arfa atlikusiai sudėtingiausiais solo partijas, pagarba kolegoms-muzikantams nuoširdžiai sužavėjo ir papirko ne vieną klausytoją. Koncerte nuskambėjo populiariausi M.Legrand‘o kūriniai, tarp kurių ir garsieji „Šerburo lietsargiai“.
