„Russian Circles“ yra pakankamai melodingi, kad nebūtų slogūs bei pakankamai sunkūs, kad nebūtų saldūs. Amerikiečių trejeto muzika – tai ir išplaukę sunkiasvoriai disonansai, ir matematiškas tikslumas, ir žemę iš po kojų išmušantis hardkorinis brutalumas.
Tačiau, kai sunkios intonacijos paima viršų, estafetę perima kylančios aukštų tonų trajektorijos bei meditatyvūs nušvitimai, nejučia užvedantys ant snieguotų viršūnių įkvėpti išretėjusio oro tam, kad nertum į naują neprognozuojamą skrydį.
Post roko aukštojo pilotažo meistrai nemiega ant laurų ir nesikliauja žanrinėmis klišėmis. Tikriausiai būtent tai lėmė daugiau nei dešimtmetį trunkančią „Russian Circles“ sėkmę. Jau rugpjūtį pasirodysiantis šeštasis grupės albumas „Guidance“, anot muzikantų, toliau veikia švytuoklės principu – tarp tylaus ir garsaus, minimalaus ir sudėtingo.
„Guidance“ tęsia ankstesniuose albumuose pradėtą istoriją ir intriguoja naujais instrumentinio siužeto vingiais – šįkart keliančiais sparnus į nenuspėjamą ir neišvengiamą ateitį.
Magiškos atmosferos ratus padės išjudinti ir violončelininkės Helen Money (tikrasis atlikėjos vardas Alison Chesley) pasirodymas. Charakteringa, kinematografiška, techniška, dramatiška, komplikuota, o ir minimalistiška Helen Money kūryba plačiąja prasme siejasi ir su „Russian Circles“ muzikine realybe.
Ekstravagantiška kūryba, solo pasirodymai bei bendradarbiavimas su tokiais vardais kaip „Disturbed“, „Anthrax“, „Mono“ ar „Jarboe“ suformavo išskirtinį skambesį, kurį belieka įvardyti kaip eksperimentinę muziką ar avangardą. Kitaip tariant, Helen Money muziką tiesiog reikia išgirsti ir pajausti.
Du mėnesius paklausius naujojo „Russian Circles“ albumo bus galimybė juos pamatyti gyvai ir Lietuvoje. Reikia tikėtis, kad albumas buvo pavadintas „Guidance“ ne be reikalo – „Russian Circles“ yra vedliai, kuriais galima pasitikėti – tereikia užsimerkti ir įsiklausyti.
