Su kokiais sunkumais susiduriate laidoje nagrinėdama dalyvaujančių šeimų finansines problemas?
Būna situacijų, kuomet finansų valdymo pagrindai ar patarimai ne visuomet gali padaryti, inicijuoti taip trokštamą radikalų pokytį šeimoje. Kartais vienintelė išeitis yra tik pajamų padidinimas. Be to, kartais dalyviai net ir akivaizdžiai pamatę savo finansinę situaciją ar klaidas pritrūksta ryžto priimti drąsius sprendimus.
Tad tenka ne tik pateikti galimus jų situacijos sprendimų variantus, bet ir padrąsinti pasirinkti vieną iš jų bei parodyti tikėtiną rezultatą ir jo poveikį šeimos finansams.
Nemaža dalis žmonių laikosi nuomonės, kad taupymas – tai kardinalus savo įpročių suvaržymas, tačiau taip nėra.Kokie pagrindiniai veiksniai, jūsų nuomone, lemia, kad žmonėms sunku taupyti?
Šis klausimas gali būti aptariamas dvejopai – yra žmonių, kuriems sunku taupyti, nes jų pajamos yra itin mažos ir atsidėti tam tikrą pinigų sumą kas mėnesį jie nebegali. Tad jiems belieka prisiminti, jog taupymas turi daugybę formų – nuo kainų palyginimo parduotuvėje iki maisto į darbą nešimosi iš namų, o sutaupydami vienose srityse, gali skirti pinigų kitoms. Yra kita žmonių grupė, kuriems sunku taupyti dėl įsisenėjusių įpročių, pripratimo prie tam tikro gyvenimo lygio ir rutinos bei, žinoma, ryžto imtis tam tikrų sprendimų, skatinančių taupymą, stokos.
Be to, nemaža dalis žmonių laikosi nuomonės, kad taupymas – tai kardinalus savo įpročių suvaržymas, tačiau taip nėra: priklausomai nuo išsikeltų tikslų, taupymas gali prasidėti nuo mažų žingsnelių, tarkime, parduotuvėse renkantis šiek tiek pigesnes tos pačios grupės prekes ir panašiai. Tai nėra sudėtinga – pakanka įsigilinti į savo įpročius ir elgseną bei juos šiek tiek koreguoti. Taupymas yra mokymosi kelias, kuriame pasitaiko ir klaidų, ir atradimų.
Kaip manome, lietuviai iš prigimties yra išlaidūnai ar taupuoliai?
Vienareikšmiško atsakymo nėra. Itin mažas pajamas gaunantieji yra priversti nuolat stebėti savo pajamas ir pergalvoti jų paskirstymą. Kiti, neretai gaunantys aukštesnes pajamas, turi tvirtus finansinius pagrindus ir gali priimti tinkamus sprendimus, bet neretai neskiria laiko pasidomėti instrumentais, produktais bei galimybėmis, todėl renkasi greičiausiai prieinamą variantą.
Kiekvienam rekomenduoju susirinkti visus savo finansinius dokumentus ir pradėti vesti namų buhalteriją - tuomet ir atsiskleis, ar galima taupyti, kokiose srityse ir kiek.Derėtų pripažinti, jog visi turime silpnybių, kurios kartais pareikalauja neracionalių ar neplanuotų išlaidų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad mes Lietuvoje neturime ilgalaikių asmeninių finansų valdymo tradicijų. Reikia prisiminti, kad iš tiesų gyventojai Lietuvoje ne taip senai įgijo galimybę valdyti savo asmeninius finansus: iki praėjusio amžiaus 9 dešimtmečio pabaigos buvo laikmetis, kai nemažai šeimų nestokojo pajamų, tačiau turėjo ribotas galimybes jas išleisti, nes nebuvo produktų, paslaugų ir pan. Šių dienų moderni visuomenė susiduria su daug daugiau pagundų ir galimybių išleisti pinigus, tačiau neretai susiduria su jų trūkumu.
Ar galima „neteisingai“ taupyti?
Tikrai galima. Nors pats taupymo poreikio suvokimas ir jo inicijavimas yra pirmieji žingsniai, kurių derėtų imtis, tačiau atsidėtus pinigus kaupiant, pavyzdžiui, namie, prarandamas potencialus jų uždarbis, kurį būtų galima gauti, tarkime, „įdarbinus“ juos banke.
Be to, jei kalbėtume apie išlaidų mažinimą, reikia pasirinkti tinkamas išlaidų kategorijas – nereikia taupyti, pavyzdžiui, sveikatos atžvilgiu, nes vėliau taupymas ne tik neteks savo prasmės, bet ir bus padaryta neatstatoma žala.
Ar Jums – finansų specialistei – lengva taupyti? Kokių finansų tvarkymo paslapčių galėtume atskleisti?
Pirmiausiai kiekvienam rekomenduoju susirinkti visus savo finansinius dokumentus ir pradėti vesti namų buhalteriją - tuomet ir atsiskleis, ar galima taupyti, kokiose srityse ir kiek. Išsikelti reikėtų galbūt ne tokius ambicingus, tačiau realius taupymo tikslus, kaip, pavyzdžiui, sukaupti tam tikrą sumą per metus.
Primenu, kad pinigus reikia įdarbinti, o ne kaupti juos namuose. Taupumui būtina disciplina, jei jos trūksta - į pagalbą galima pasitelkti finansinius instrumentus, pavyzdžiui, atlyginimų dienai sudaryti periodinį pavedimą iš sąskaitos, į kurią gaunate darbo užmokestį, į taupomąją sąskaitą.
Vieni labiau, kiti mažiau baiminasi finansinės krizės. Gal patartumėte, kaip jai pasiruošti? Kaip dirbantis žmogus galėtų ne tik morališkai, bet ir finansiškai pasiruošti krizei?
Šiemet labai svarbu įvertinti savo galimybes, todėl valdant savo finansus reikia ypač atidžiai planuoti.Bent kartą per mėnesį patariu suskaičiuoti, kokios bus mėnesio pajamos ir kokios numatomos išlaidos. Tuomet matysite, kiek pinigų lieka ir galėsit nuspręsti, kaip geriausiai juos panaudoti. Šiuo metu labai svarbu kontroliuoti savo biudžetą, pradėti vesti namų buhalteriją.
Reikėtų pergalvoti visus planuojamus didesnius pirkinius, galbūt juos galima atidėti - jei to padaryti neįmanoma, tokioms išlaidoms panaudoti tam skirtas santaupas. Taip pat šiuo metu pats laikas atsisakyti nebūtinų išlaidų.
Šiuo metu rekomenduočiau susilaikyti nuo paskolų vartojimui. Reikia gerai įvertinti savo finansines galimybes, nes 2009-ieji metai ir Lietuvos ekonomikai, ir gyventojams bus vieni sunkiausių. O paskolą juk reikės grąžinti ir dar mokėti palūkanas, kurios dabar nėra pačios palankiausios.
Šiemet labai svarbu įvertinti savo galimybes, todėl valdant savo finansus reikia ypač atidžiai planuoti. Labai svarbu turėti sukaupus pinigų „juodai dienai“, todėl pirmiausia, jei dar tokių santaupų nėra, derėtų pasirūpinti jomis. Šios santaupos šeimai padės išgyventi sunkmetį (netekus ar keičiant darbą, atsitikus kitiems nenumatytiems atvejams) - tokį fondą turėtų sudaryti ne mažiau kaip 6 mėnesių darbo užmokestis. Geriausia tokias santaupas kaupti indėlyje – tokiu būdu pinigai gali uždirbti pinigus. Indėlis banke yra saugi investicija, duodantį garantuotą grąžą.
Jei turite nemažų finansinių įsipareigojimų, apsaugokite artimiausius žmones ir apsidrauskite savo gyvybę. Dera pasirūpinti ne tik savo gyvybe, bet ir nuosavybe. Nusikalstamumas, ypač padidėjantis sunkiu ekonominiu laikmečiu, verčia susimąstyti apie savo buto ar namo apsaugą.
Jei turite laisvų pinigų, galite pradėti investuoti, tačiau neturinčiam patirties investuotojui, pradėti mėginimus spekuliuoti akcijų kainomis, nerekomenduotina – šis laikotarpis palankus tiems, kurie ketina tapti ilgalaikiais investuotojais ir laikosi periodinio investavimo strategijos.
Periodiškai investuojant galima išlikti ramiam, kad, net akcijoms toliau pingant, bus galima įsigyti akcijų dar pigiau, ir tikėtina, kad ekonomikai atsigaunant sukaupto portfelio vertė išaugs daugiau. Be to, tokiu būdu investuojant paprasčiau laikytis būtinos investicinio portfelio išskaidymo taisyklės, kuri leidžia sumažinti portfelio riziką.
Kas išlaidesnės: moterys ar vyrai?
Vienareikšmiškai absoliutinti nereikėtų – kiek teko susidurti iš savo patirties konsultuojant privačius asmenis ir šeimas, neretai matau ir priešingų situacijų, kai išlaidesnis yra vyras: dėl savo nerūpestingumo, kantrybės ar laiko stokos, jie rečiau nei moterys lygina kainas.
Labai svarbu turėti sukaupus pinigų „juodai dienai“, todėl pirmiausia, jei dar tokių santaupų nėra, derėtų pasirūpinti jomis.Be to, juk neretai namų buhalterė būna būtent moteris, kuri perskirsto šeimos pajamas visiems šeimos nariams. Tai ir lemia suvokimą, jog moteris išleidžia daugiau, tačiau išlaidos yra nukreiptos šeimos gerbūviui didinti.
Ką paprasčiau pripratinti taupyti: vaikus, moteris, vyrus.
Labai gaila, jog Lietuvoje nėra ne tik ilgametės finansų valdymo tradicijos, bet ir itin nedaug kalbama finansinio švietimo klausimais ypač su mažiausiais gyventojais. Finansinio švietimo patirtis padėtų nuo mažų dienų ne tik valdyti savo finansus, suteiktų informacijos apie juos, bet ir skiepytų tinkamą požiūrį į pinigus ir taupymą. Todėl ugdant šį tarkime „įprotį“ nuo vaikystės, vėliau netektų svarstyti panašių klausimų. O šiai dienai tiek vyrai, tiek moterys turi vienodas galimybes – tad viskas priklauso nuo jų pačių pasiryžimo.
Gal žinote paprastą, bet efektyvų taupymo būdą?
Neatidėlioti ir pradėti taupyti šiandien. Kalbant apie pinigų kaupimą pats paprasčiausias būdas: atlyginimų dienai nuo savo sąskaitos, į kurią gaunate darbo užmokestį, sudaryti periodinį mokėjimą į taupomąją sąskaitą (tarkime 100 Lt).
Ši suma į kaupiamąją sąskaitą bus pervesta automatiškai, o jūs tiesiog turėsite išsiversti su 100 Lt mažesniu biudžetu. Ilgainiui šios sumos nebepasigesite. Be abejo, tai yra taikytina tiems, kurie gali sau leisti sumažinti savo ar šeimos biudžetą 100 Lt. Na, o kitiems galiu palinkėti išradingumo ir nenuvertinti savo galimybių – tiek ieškant papildomų pajamų šaltinio, tiek atrandant sau priimtiniausius taupymo metodu.
