Po mokyklos Jūratė Šiauliuose įstojo studijuoti floristikos. Nors dar studijuodama jautė, kad ši specialybė ne jai, mokslus baigė ir pradėjo dirbti gėlių salone.
„Dėl etatų mažinimo mane atleido, tad reikėjo ieškotis naujo darbo“, – emigracijos pradžią prisimena moteris. Taip ji internete rado skelbimą, kad kavinė ieško padavėjos. Jūratė nusiuntė savo gyvenimo aprašymą ir netrukus gavo atsakymą, kad yra priimama, bet darbas – ne Lietuvoje.
Draugai ir artimieji bandė Jūratę atkalbėti nuo kelionės, bet ji pasielgė taip, kaip norėjo. Jūratės lėktuvas Kipre nusileido paryčiais. Kai prašvito, mergina pirmą kartą gyvenime pamatė tikras palmes ir žydrą jūrą, kaip iš atvirukų, jachtų bures, turistus, jaukias lauko kavines. „Nors niekada nebuvau skridusi lėktuvu, džiaugiuosi, kad išdrįsau išvykti“, – LRT laidoje „Emigrantai“ prisipažįsta lietuvė.
Šiandien Jūratė naktimis dirba padavėja naktiniame klube, o dienomis prekiauja suvenyrais. Jūratė neleidžia sau pamiršti, kad į Kiprą prieš penkerius metus atvyko ne linksmintis, o taupyti, todėl jos prioritetas – ne laisvalaikis, o darbas.
„Dieninis darbas nuo 9 ryto iki 22 val. nakties, o naktį 2 val. jau turiu būti naktiniame klube“, – apie savo darbo kasdienybę pasakoja lietuvė ir priduria, kad kartais tenka miegoti po vieną valandą. Moteris teigia, kad didžiausia motyvacija – pinigai. Neretai per mėnesį pavyksta atsidėti po 500 eurų. Visa tai vienintelei Jūratės svajonei įgyvendinti – nusipirkti namuką prie ežero Lietuvoje. Nors namui reikalinga suma jau seniai Jūratės sąskaitoje, kol kas ji vis dar Kipre, jaunatviškas linksmybes ir netgi meiles iškeitusi į darbus ir taupymą.
