„Kauno diena“ pakalbino du šio projekto teisėjus – Marijoną Mikutavičių ir Adolfą Večerskį. M.Mikutavičius sako, jog sau nervų dėl nevykėlių netampo ir tvirtai taria „ne“. Tuo tarpu Adolfas Večerskis geraširdiškai dovanoja „taip“.
Pastarasis sako, jog darbe lengviau pasakyti „ne“ nei „Lietuvos talentuose“, o sunkiausia vertinti vaikus.
„Čia atsakomybė kitokia: pasakęs “ne„, galiu nužudyti žmogų, kuris tikrai turi talentą. Jei nors kiek abejoju, sakau “taip„, nes vėliau bus kitas pasirodymas, bus galima palyginti. Tuomet ištartas “ne„ bus ne žmogaus atstūmimas ar jo pažeminimas, o jo lygmens įvertinimas, pasakymas, kad jis negali būti geriausias“, – sako A.Večerskis.
Tuo tarpu Marijonas Mikutavičius numoja ranka, jei iš projekto pašalintas žmogus tikina, kad šis televizijos šou buvo viso jo gyvenimo viltis ir didžioji galimybė. Tokiems atstumtiesiems M.Mikutavičius tegali pasakyti, kad televizija tėra vienas iš daugybės būdų būti išgirstam. O jei talentas tikras, savąjį jis neabejotinai atras.
Marijonas atskleidžia, jog jam labai patiko broliai su gitaromis, taip pat paliko įspūdį vaikinas su akordeonu, mažųjų šokėjų pora.
„Sunku vertinti vyresnius už save žmones. Gal man atrodo, kad kažkurią sritį išmanau geriau nei jie, bet bijau jų gyvenimiškos patirties. Išsakyti visko, ką galvoju, kartais neleidžia elementarus išsiauklėjimas ir pagarba vyresniam žmogui“, – sakė Marijonas.
