„Po visko, ką patyrėme, Dievas mus dosniai apdovanojo. Matyt, reikėjo stipraus sukrėtimo, kad žinia apie kūdikį mums nebūtų tik nepasiekiama svajonė...“
Dabar porai svarbiausia pavasarį gimsiantis kūdikis ir apie niūrias vasaros dienas, kai grėsė išsiskyrimas, jiedu nebegalvoja: abu trokšta, kad vaikelis gimtų sveikas, o jo lytis nė vienam nesvarbi.
Žiemą trejų metų santuokos metines švęsianti pora neslepia, kad susilaukti vaikų nebuvo taip paprasta.
„Užtrukome... buvo ir skaudžių nesėkmių. Nuolat verkiau, o kriziniais momentais mane užpuldavo depresija. Aš taip myliu vaikus, taip troškau savo, o visos draugės aplink tik gimdo... Galvojau, už ką man taip?.. Kaltinau visus, ėmiau save nuvertinti, engti vyrą. Negaliu sakyti, kad Andrius nebandė manęs suprasti, bet buvau nesukalbama...“, – sunkų laikotarpį prisimena Monika.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
