Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Oksana Pikul: juk meilė niekada nelaukia... (papildyta balandžio 21 d.)

Oksana Pikul
Žurnalo "Žmonės" viršelis / Oksana Pikul
Šaltinis: „Žmonės“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tą dieną, kai krepšininkas Simas Jasaitis (28) oficialiai išsiskyrė su žmona, jo mylimoji Oksana Pikul (27) sulaukė bičiulių klausimų: „Na, ar jau atkimšote butelį šampano?“ Neatkimšo – teismo sprendimas vyrui buvo finansiškai nepalankus, tad, užuot džiūgavusi, Oksana labiau rūpinasi, kaip jam suteikti kuo daugiau paguodos. O į piktdžiugiškas replikas, kad pagaliau pasiekė savo, turi tvirtą atsakymą: ji nėra ir niekada nebuvo Simo Jasaičio skyrybų priežastis.

Po Simo skyrybų pagaliau galime pasikalbėti atvirai. Oksana, iki šiol mažai kas žino: kaip judu susipažinote? Ar seniai esate pora?

Susipažinome ne taip jau seniai. Dar kai jis žaidė užsienyje ir parvažiuodavo į Lietuvą atostogų, kelis kartus buvome susitikę mieste: turime daug bendrų draugų, o Vilnius nedidelis, visi anksčiau ar vėliau susibėga į vieną klubą. Turbūt pirmą kartą akis į akį susidūrėme parodoje prieš keletą metų – fotografas Gediminas Žilinskas eksponavo erotines fotografijas, ir abu atėjome jų pažiūrėti. Paskui susitikome jo sesers Aistės vestuvėse...

Maniau, vestuvėse tu dalyvavai jau kaip Simo antroji pusė?

Ne, Aistė mane pakvietė kaip draugę. Žinoma, vestuvėse su Simu bendravome nemažai – juk abu buvome atėję be poros. Bet iš tiesų aš ilgai delsiau užmegzti su juo artimą ryšį. Jo statusas man buvo aiškus: vedęs vyras. O detales sužinojau tik vėliau... Be to, tuo metu jį lydėjo daug skandalų.

Kalbi apie nuskambėjusias Simo istorijas su Atlanta, Jūrate Bitinaite?

Taip taip... Žiniasklaida piešė nekokį jo paveikslą. Tačiau neskubėjau viskuo tikėti: įspūdį apie žmogų susidarau tik pati su juo pabendravusi. Juk lygiai taip pat galima susidaryti klaidingą nuomonę apie mane: jei spręstumėte tik iš žiniasklaidos ar scenos drabužių, įvaizdis būtų gerokai iškreiptas.

Koks Simas buvo draugystės pradžioje? Įžūlus, savimi pasitikintis, pripratęs prie gražuolių dėmesio ar, priešingai – kuklus, santūrus?

Jis man pasirodė labai kultūringas, turintis gerą humoro jausmą, ramus, netgi nedrąsus – toks, kuris niekada moteriai nepasakytų nieko vulgaraus ir nepateiktų dviprasmiško pasiūlymo. Netgi dingtelėjo, kad jis manęs prisibijo (šypsosi). Ilgai buvome tik bičiuliai. Ką tik buvau gana nemaloniai išsiskyrusi su draugu: ankstesnis gyvenimas subyrėjo lyg kortų namelis, todėl nė negalvojau apie naujas meiles. Tuo metu dar lyg tyčia buvo paviešinta mano sena erotinė fotosesija: stengiausi išlaikyti aukštai pakeltą galvą, bet jaučiausi taip, kad mielai būčiau palindusi po žeme. Atrodydavo, kad einu gatve ir visi aplink šaiposi... Taigi skubotos iniciatyvos ar spaudimo tikrai nebuvo nei iš vienos, nei iš kitos pusės.

Ar Simas tuo metu buvo... vienišas?

Taip. Tuo metu jis jau seniai negyveno su žmona – kiek girdėjau iš draugų ir artimųjų, jiedu gyveno atskirai jau trejus metus.

Ir laikui bėgant pradėjai į jį žiūrėti ne tik draugiškai?

Nebuvo lengva. Tas antspaudas jo pase, kuris paprastai mažai kam rūpi, man atrodė labai svarbus. Bet ką reikėjo daryti? Laukti dvejus, trejus metus, kol jis oficialiai išsiskirs?.. Jau tada buvo akivaizdu, jog skyrybos nebus lengvos ir paprastos. O juk meilė nelaukia... Esu jausminga moteris: vadovaujuosi ne protu, ne logika, o ta chemija, kuri kartais įvyksta. Ir ji įvyko... Ko gero, nė vienas to neplanavome ir nesitikėjome. Bet visiškai nesigailiu, kad taip atsitiko. Idealių žmonių nebūna, visi turime trūkumų ir liūdnų praeities istorijų, bet mylint prie visko galima prisitaikyti.

Galbūt prie Simo, išvaizdaus ir žymaus krepšininko, reikia prisitaikyti labiau nei prie kurio kito? Ar gyvenimo būdas, dideli pinigai, nuolat supančios gražios merginos jo neišlepino?

Nepastebėjau, kad jis būtų labai išlepęs (šypsosi). Jis nėra snobas – tiesiog paprastas žmogus, turintis paprastų norų ir pomėgių. Kad ir kokie dideli atlyginimai būtų, jis nėra baisus išlaidūnas, pagyrūnas ar išpuikėlis. Bet charakterį, žinoma, turi: pagal horoskopą Simas yra Avinas, aš – Ožiaragis, tad kai suremiame ragus, gero nelauk (juokiasi). Bet aš moku prie jo prisitaikyti. Kartais tenka nusileisti, kartais – apeiti kivirčą... Gyvenant po vienu stogu tai normalu, ir ne tik su Avinais.

Esu jausminga moteris: vadovaujuosi ne protu, ne logika, o ta chemija, kuri kartais įvyksta. Ir ji įvyko... Ko gero, nė vienas to neplanavome ir nesitikėjome.

O jam su tavimi lengva?

Manau, kad ne. Nė vienam su manimi nebūtų lengva: esu žinoma, matoma, apkalbama, o dar tie naktiniai darbai, koncertai... Ir mano charakteris ne iš paprastųjų: aš maišyto kraujo, pusiau žemaitė, pusiau ukrainietė – kai įsiplieskiu, galiu būti baisus degtukas!.. Namuose toli gražu ne visada esu miela mergytė su šlepetėmis... Taigi ir jam reikėjo pasistengti, kad prie manęs prisitaikytų. Bet vėlgi – meilė nesirenka.

Dėl šios fotosesijos irgi nerimavai: „Ką Simas pasakys?..“ Jis – pavydus?

Visko pasitaiko. Sulaukiu priekaištų dėl sceninių drabužių, ypač jam nepatiko juodi gipiūriniai triko... „Olialia pupytės“ – nėra tos dainininkės, kurios į sceną išeina vilkėdamos palaidines aukšta apykakle ir dainuoja liaudies dainas. Pripažįstu, kad grupė propaguoja seksualumą: nuo to pradėjome, dėl to ir tapome žymios. Su tokia moters veikla vyrui apsiprasti sudėtinga. O dar kas nors darbo telefonu siūlo keisčiausių dalykų: „Gal už papildomą atlyginimą palaikytumėte mums kompaniją?..“ Erzinančias žinutes duodu paskaityti ir Simui. Nuo savo antrosios pusės neturiu ko slėpti.

O žinutes jo telefone skaitai?

Ne, aš juo pasitikiu.

Vis dėlto nė vienai nebūtų lengva kurti santykius su besiskiriančiu žmogumi...

Jo atvejis itin sunkus: nuolatinis karas teismuose, turto dalybos, vaiko globos dalybos, ir dar viskas išeina į viešumą! Visada stengiausi į tai nesikišti: tai ne mano reikalas, ne mano santykiai, ne mano turtas. Išklausydavau Simą – natūralu išklausyti antrąją pusę, kai ji guodžiasi, pasakoja, kaip viskas yra iš tiesų. Bet laikiausi nuošaly nuo komentarų ir nekaišiojau savo patarimų. Todėl buvo skaudu, kai teisme metė akmenį į mano pusę: atseit aš esu viso to kaltininkė, aš vadovauju Simo skyrybų paradui, tampau jį už vadelių lyg marionetę... Tai – labai neteisinga. Aš nesu ir nebuvau tos šeimos ardytoja, ir buvusi Simo žmona tai puikiai žino. Galų gale ir ji tuos trejus metus nesėdėjo namie rankų sudėjusi... Neįmanoma suardyti to, ko seniai nebėra.

Kodėl jie išsiskyrė?

Kaltinimų vienas kitam jie turėjo gana daug. Jaunystė? Nepatyrimas? Nežinau, stengiausi nesigilinti. Tik buvo skaudu, kai Simą pavadino blogu tėčiu: tarsi jis nenorėtų matyti vaiko, neprižiūrėtų jo... Jis – nuostabus tėtis. Puikiai moka elgtis su vaikais: kai pirmą kartą pamačiau, kaip paėmė ant rankų Aistės dukrelę Elzę, buvau priblokšta jo sugebėjimo sūpuoti kūdikį. Pirmoji mintis buvo: norėčiau, kad jis būtų mano vaikų tėtis! Ir tie kaltinimai, kad jis nelanko sūnaus, yra visiškas melas. Kiek kartų jis prašė, kiek kartų važiavo pasiimti vaiko – jam tiesiog neatidarydavo durų.

Ar jo sūnus yra lankęsis jūsų namuose?

Esu kartu su jais buvusi mieste, drauge ėjome į kavinę, bet pasiimti vaiko ir atsivežti į namus, pavyzdžiui, savaitgalį, Simui niekas neleidžia. Iki šiol nebuvau sutikusi moterų, taip manipuliuojančių vaikais. Paprastai juk būna atvirkščiai: išsiskyrusios moterys ragina buvusius vyrus bendrauti su vaikais, žino, kaip vaikams to reikia, o čia...

Sakai, Vilnius nedidelis. Ar su buvusia Simo žmona kada nors teko susidurti akis į akį?

Ne, nebuvau jos sutikusi. Ir iki to momento, kai mane apkaltino manipuliuojant Simu, nesu girdėjusi jokių jos komentarų. Kam man juo manipuliuoti?.. Esu su Simu ne dėl briliantų ir milijonų, o todėl, kad jis mielas mano širdžiai. Turiu savo butą ir automobilį, uždirbu pragyvenimui daugiau nei užtektinai, puikiai išsilaikau ir man nereikia jokių svetimų turtų. Ech, kad visos moterys taip galvotų ir pasistengtų uždirbti pinigų pačios, o ne alkanu žvilgsniu dairytųsi į vyro piniginę... Simui priteista suma – absurdiška: kodėl žmona, su juo gyvenusi labai trumpai ir niekada neprisidėjusi prie šeimos biudžeto, gauna didžiąją dalį jo turto?.. Visi juokiasi iš to sprendimo, bet bepigu kitiems juoktis, o ką daryti Simui? Todėl suprantama, kad tai – ne paskutinis teismas ir ne paskutinis taškas šioje istorijoje. O su juo išgyventi poskyrybinį kartėlį tenka man.

Laikiausi nuošaly nuo komentarų ir nekaišiojau savo patarimų. Todėl buvo skaudu, kai teisme metė akmenį į mano pusę: atseit aš esu viso to kaltininkė, aš vadovauju Simo skyrybų paradui, tampau jį už vadelių lyg marionetę... Tai – labai neteisinga.

Kaip jauteisi, kai skirtingi televizijos kanalai judvi su Vaida pakvietė dalyvauti šokių projektuose? Juk iš to buvo daromas šou: tik pažvelkite, viename kanale buvusi Jasaičio moteris, kitame – esama...

Nesidomėjau tuo. Nereagavau į jos pavardę, o kad televizijos iš to bandė kelti reitingus – natūralu. Aš tai puikiai suprantu – juk ten dirbu.

Kokių pastangų iš tavęs reikalauja šis jųdviejų santykių etapas? Tapai vyro atrama?

Per skyrybas Simas iš tiesų jautėsi sugniuždytas, ir tik artimiausi žmonės galėjo tai pajusti ir jam padėti. Stengiuosi jį kaip įmanydama pralinksminti: pakelti nuotaiką, nuvažiuoti pas draugus, išvykti į gamtą. Palepinu jį pietumis, vakariene, kad tik gerai jaustųsi, kad jam būtų jauku šalia manęs. Ir vis kartoju: nėra to blogo, kas neišeitų į gera...

Ar per tuos metus bent sykį buvo apėmusi silpnumo akimirka, kai pagalvojai: „O kam man tas vyras su visu savo bagažu“? Juk galėjai išsirinkti bet kurį – laisvą, nesuvaržytą, be vaikų, be skyrybų rūpesčių...

Oi ne. Kai aplanko meilė, kai suvoki, jog tai yra tavo antroji pusė, jokių abejonių nebelieka. Nė vienas nėra tobulas, bet meilei ir nereikia tobulybių. Taip, mūsų nesieja antspaudas pase, bet gyvename kartu kaip tikra šeima ir visus džiaugsmus bei negandas priimame kartu.

Kai Simas oficialiai tapo laisvas, nepradėjai planuoti vestuvių, dairytis vestuvinės suknelės?

Ne. Dar laukia apeliacija, procesas tęsiasi... Bet, žinoma, noriu kada nors ištekėti. Manau, sukurti šeimą ir susilaukti vaikų yra kiekvienos moters svajonė. Klysta sakantys, kad antspaudas pase nieko nekeičia – širdyje moteriai jis labai svarbus. Didelis skirtumas – draugė ar žmona.

Tavo jausmai ir norai dabar tarsi tampa nebe tokie svarbūs. Nepasigendi vyro dėmesio?

Jis turi didesnių bėdų už mane. Aš, tiesą sakant, jų visai neturiu: didžiausias mano rūpestis – parašyti kursinį darbą, ir kai visa galva pasineriu į kompiuterį, man jokio dėmesio nereikia... Gyvenu puikiai, mano artimieji sveiki, studijuoju įdomų dalyką, lankau nuostabias vokalo pamokas. Taip, man trūksta vaiko, šeimos, bet viskas ateina laikui bėgant. Tikrai nesijaučiu kam nors besiaukojanti.

O romantikos nestinga? Sunku kurti romantiką su žmogumi, kuris per dienas skaičiuoja, kiek pinigų iš jo atėmė buvusi žmona...

Romantikos tikrai nestinga (šypsosi). Mokame labai smagiai leisti laisvalaikį. Dažniausiai tai organizuoju, aišku, aš, bet kartais nustebina ir jis. Pastaroji mūsų išvyka į gamtą buvo jo iniciatyva – ir labai graži. Jis dažnai pasiūlo eiti į kiną ar važiuoti pavakarieniauti, dovanoja mielų dovanų: net dydį pataiko išrinkti! Man nebūtinos milžiniškos dovanos – labai miela ir kai ramunėlę lauke nuskina... Gėlių iš jo sulaukiu ne tik gimtadienio proga. Žinoma, galėtų jų dovanoti ir dažniau (juokiasi). Bet niekuo negaliu skųstis: jis – romantiškas, labai geras, švelnus, rūpestingas vyras.

„Žmonės“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt