Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Rūpintojėlis
Medžio drožyba – meno šaka, apimanti meninių dirbinių iš medienos gamybą. Medis apdirbamas naudojantis įvairių formų kaltais, raižytuvais, peiliukais, dildėmis. Naudojama mediena turi būti patvari, lengvai apdirbama, vientisa (dažnai naudojama liepa, klevas, ąžuolas, uosis). Kadangi dirbiniai iš medžio nėra ilgaamžiai, jų patvarumas didinamas padengiant laku, dažais. Medžio drožyba paplitusi daugelyje pasaulio regionų: dirbiniai įvairuoja nuo smulkių ornamentų, skulptūrėlių iki masyvių vientiso medžio skulptūrų, totemų stulpų.
