A.Juškevičius tris savaites ilsisi Lietuvoje, todėl įdėmiai stebi LKL finalo eigą. Pernai su Kauno „Žalgiriu“ aukso žiedą laimėjęs gynėjas savo kailiu yra patyręs, kokia įtampa slegia krepšininkų pečius lemiamoje serijoje. Apie LKL, Vokietijoje praleistus metus ir kvietimą į Lietuvos krepšinio rinktinę A.Juškevičių kalbino „Žinių radijo“ laida „LKL dienoraštis“.
– Kokį įspūdį palieka LKL finalo serija tarp „Žalgirio“ ir „Neptūno“?
– Finalo serija kitokia negu ji būdavo pastaruosius metus. Kitokia ne tik krepšinio aistruoliams, bet ir patiems krepšininkams. Vis dėlto, manau, kad finalas nėra toks populiarus, kai jame kovodavo „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Mačiau, kad arena Kaune nėra užpildyta, tik Klaipėdoje visi norintys sirgaliai netelpa į salę.
Su jaunesniais krepšininkais J.Kazlauskas gal mažiau bendrauja, nes čia ir taip aišku, kad jei esi kviečiamas į rinktinę privalai važiuoti ir įrodinėti, kad nori žaisti rinktinėje.
– Finalo serijoje 2:1 pirmauja „Žalgiris“. Ar tikite, kad klaipėdiečiai dar gali atsitiesti?
– Manau, „Žalgiris“ yra aiškus favoritas ir jis tikrai laimės čempionatą. „Neptūno“ žaidėjai, ypač pirmose finalo serijos rungtynėse, parodė, kad jie nėra nusiteikę lengvai sudėti ginklų ir tikrai stengsis dar bent kartą nubausti žalgiriečius.
– Turbūt žaisdamas Vokietijoje sekėte LKL eigą. Kiek buvo netikėta, kad finalas šiemet kitoks nei visada?
– Man tai buvo labai netikėta. Visą sezoną sekiau, kas vyksta Lietuvoje. Žiūrėjau LKL, Eurolygos rungtynes ir tikrai nustebau, kad finalas – tarp Klaipėdos ir Kauno komandų. Manau, prie to prisidėjo lygos sistema, kad vienos ekipos žaidė du, o kitos keturis ratus. Tai ir padarė meškos paslaugą grandams. Manau, kad kitais metais visi klubai žais po vienodą rungtynių skaičių ir netikėtumo nebebus.
– Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad komandų pajėgumas šį sezoną tolygesnis. Ar sutinkate, kad pretendentų į medalius buvo daugiau?
– LKL čempionatas šį sezoną tikrai atrodo stipresnis. Net ir grandams ne taip lengva kaip ankstesniais metais buvo žaisti.
– Sezoną praleidote Brėmerhafeno „Eisbaren“ ekipoje, kuri čempionate užėmė 12 vietą. Koks sezonas buvo jums asmeniškai?
– Man tai buvo permainingas sezonas. Pradžia nebuvo lengva. Sezoną ir aš, ir komanda pradėjome prastai. Tačiau po naujų metų situacija stipriai pagerėjo. Komanda ir aš asmeniškai pradėjome žaisti daug geriau. Vis dėlto, pritrūko laiko, kad spėtumėm išgelbėti sezoną ir įvykdytume keltą tikslą – žaisti Vokietijos lygos atkrintamosiose varžybose.
Žiūrėjau LKL, Eurolygos rungtynes ir tikrai nustebau, kad finalas – tarp Klaipėdos ir Kauno komandų. Manau, prie to prisidėjo lygos sistema, kad vienos ekipos žaidė du, o kitos keturis ratus.
– Kas buvo sunkiausia pradedant legionieriaus karjerą Vokietijoje?
– Sunkiausia buvo pati pradžia. Nežinojau, ko tikėtis, kaip viskas klostysis, kokia šalis, kaip mane priims. Žinojau, kad nebus šalia draugų ar kitų Lietuvos krepšininkų. Tačiau man labai padėjo treneris, kuris dar prieš atvykstant skambino ir žadėjo daug laiko aikštėje. Jis šį pažadą ištęsėjo. Man pasisekė su treneriu ir pirmi metai Vokietijoje nebuvo labai sunkūs.
– Ar liksite rungtyniauti ten ir kitą sezoną?
– Dar anksti apie tai kalbėti, bet tai yra vienas iš variantų. Vokietijoje šiuo metu žaidžiami pusfinaliai, todėl aiškesnė situacija taps pasibaigus pirmenybėms.
– Rinktinės treneris Jonas Kazlauskas įtraukė jus į išplėstinį kandidatų į rinktinę sąrašą. Žinant, kad su įžaidėjais rinktinėje niekada nebuvo lengva, kaip vertinate savo šansus šią vasarą žaisti Pasaulio čempionate Ispanijoje?
– Nenoriu labai kažko vertinti. Tris savaites ilsėjausi, o nuo birželio pradžios pradėsiu individualiai ruoštis rezervinei rinktinei. Po to gal pavyks įsitvirtinti pagrindinėje komandoje. Žinoma, treneris J.Kazlauskas spręs, kurie žaidėjai jo žaidimo sistemoje labiausiai reikalingi.
– Ar treneris J. Kazlauskas su jumis sezono metu buvo susisiekęs, teiravosi kaip sekasi?
– Ne, treneris nė karto neskambino. Manau, daugiau bendravo su žaidėjais, kurie turi kažkokių sveikatos problemų ar nėra apsisprendę dėl vasaros su rinktine. Su jaunesniais krepšininkais J.Kazlauskas gal mažiau bendrauja, nes čia ir taip aišku, kad jei esi kviečiamas į rinktinę privalai važiuoti ir įrodinėti, kad nori žaisti rinktinėje.
– Jums sezonas Vokietijoje baigėsi jau senokai. Nepasiilgote krepšinio?
– Tikrai jau pasiilgau. Tris savaites ilsėjausi, bet jau nenustygstu vietoje namie. Po kelių dienų pradėsiu sportuoti pagal individualią programą. Darysiu pratimus lauke, taip pat treniruoklių salėje tam, kad visiškai pasiruoščiau rinktinės stovyklai.
