Tačiau savo indėlio vidurio puolėjas nesureikšmina. Jo teigimu, šiose rungtynėse svarbiausia buvo ne laimėti, o pasinaudoti šansu gausiai susirinkusių sirgalių akivaizdoje sužaisti „Žalgirio“ arenoje ir gerai išprakaituoti.
– Kokie įspūdžiai po rungtynių? – žurnalistai paklausė A.Sabonio.
– Geri įspūdžiai, smagu prisiminti senus laikus. Juo labiau gauti šansą pažaisti „Žalgirio“ arenoje. Mes gi šiandien ne laimėt, ne pralaimėt susirinkome. Susirinkome paprakaituoti.
Geriau būtų buvę jei būtų lygiosiomis baigęsi. Vienas taškas gavosi. Ir nėra kaip jo panaikinti. Teisėjai baudų neduoda, nėra kaip tą vieną baudą pramesti.
– Ar pilna arena jums tapo siurprizu?
– Ne, nes rungtynės yra svarbios, kadangi išliko nostalgija toms kovoms. Seneliai nori atsivesti savo anūkus, kad pamatytų mus.
– Jums šiandien tolimi metimai, liaudiškai tariant, krito „kiaurai“. Dažnai treniruojatės?
– Nuolat treniruojuosi. Kiekvieną rytą namie prabundu ir mėtau (tritaškius, – red. past.). Nes negaliu daugiau – sunku bėgioti nuo vienos galinės linijos iki kitos. Tai bėgioju nuo tritaškio iki tritaškio.
– Medikai jums patarė žaisti nedaug, tačiau aikštelėje praleidote nemažai laiko. Gerai jautėtės?
– Pavargome. Kelis kartus prabėgi per aikštę ir rankos dreba. Tikiuosi, kad medikai buvo arenoje (juokiasi – red. past.). Tai jei jie nesustabdė manęs, tai žaisti galima.
