– Dainiau, jūsų komandai šio sezono pradžia nebuvo lengva, tačiau LKL sugebėjote laimėti viskas rungtynes. Kaip po rungtynių Eurolygoje ir VTB lygoje, pavykdavo nuteikti krepšininkus vietiniame fronte?
– Viskas būtų daug sudėtingiau, jei būtumėm kitaip pasirodę Eurolygoje. Dabar išėjo tai, kad po pralaimėjimo Eurolygoje, norėjome atsigriebti kitose rungtynėse. Taigi motyvacijos tikrai netrūkdavo, krepšininkai atiduodavo visas jėgas. Visi supranta, kad žaidžia klube, kuriame du ar trys pralaimėjimai iš eilės yra nesuprantami.
– Skirtingai nei „Žalgiris“, jūsų komanda šį sezoną LKL dažniausiai remiasi savo lyderiais. Pagal sužaistą laiką pirmauja: R.Seibutis, M.Gecevičius, Z.Dowdellas ir J.Palaciosas. Kodėl nebandot „apšaudyti“ jaunimo?
– Jeigu kalbėtumėme tik apie paskutinį mėnesį, tokį sprendimą lėmė žaidėjų traumos. Esame priversti tai daryti. E.Bendžius vis dar traumuotas – jis kol kas treniruojasi „be kontakto“. Omaras Cookas tik dabar, po penkių savaičių, gali treniruotis visa jėga. Kol kas jis nėra toks, koks buvo sezono pradžioje ir koks bus netrukus. T.Lydeka – traumuotas, E.Šeškus tik dabar grįžta po traumos. Tad esame priversti žaisti mažai rotuodami žaidėjus, o tai, kad apšilimą daro 10–11 žaidėjų, dar nieko nereiškia.
– Paminėjote Edviną Šeškų. Kaip manot, ar jis pasveikęs sugebės sudaryti konkurenciją kitiems krepšininkams ir bus aikštės žaidėjas, o ne suolo šildytojas?
– Šis klausimas turėtų būti užduotas jam, nes viskas yra jo rankose. Sąlygos, kurios yra suteiktos, tiek treniruočių, tiek varžybų yra turbūt idealiausios Lietuvoje. Taigi nuo jo norų, nuo užsispyrimo ir nuo to, kuo jis nori būti priklauso, ar jis žais. Jeigu jo tikslas yra treniruotis „Lietuvos ryte“, tai jis tiesiog nustos tobulėti, bet jeigu jis kels sau tikslą žaisti komandoje, žaisti starto penkete, tada viskas bus gerai. Pirmiausia, reikia treniruotėse įtikinti trenerį, kad esi vertas žaisti.
– Dar visai neseniai buvo daug kalbų apie „Lietuvos ryto“ duobę. Ar tikrai ta duobė buvo, ar tai daugiau spaudos spekuliacijos?
– Kai komanda pralaimi vienas ar dvejas rungtynes, visi labai akcentuoja, kad komanda yra duobėje. Mes šiemet labai anksti privalėjome įgauti optimalią sportinę formą, kad pasiruoštumėme Eurolygos atrankai. Po atrankos dar kelias savaites išlaikėme savo lygį, o po to, natūralu – fizinis nuovargis. Po kelių skaudžių nesėkmių prisidėjo ir psichologinės problemos, tai ta duobė tokia ir išėjo. Dabar jau yra geriau, o kai grįš visi žaidėjai po traumų, tada galėsime pasakyti, kad esame puikios formos ir galime žaisti visu pajėgumu.
– Nuo „Lietuvos ryto“ triumfo prieš „Žalgirį“ prabėgo devynios dienos. Ar jūs tikite, kad jūsų auklėtiniai varžovus sutriuškino 32 taškais?
– Tie skaičiai yra įrašyti į statistiką, todėl jų niekas neištrins ir niekas nepakeis. Iš tikro nėra svarbu 32 taškai, 22 ar dar kiek nors – svarbu yra pergalė. Tuo metu psichologiškai pergalės mums itin reikėjo, todėl džiugu, kad žaidėjai toms rungtynėms buvo gerai pasirengę ir susikaupę. Jie buvo susikoncentravę 120 procentų. „Lietuvos rytas“ toks turi būti kiekvienose rungtynėse. Rungtynės su „Žalgiriu“ jau šiek tiek pasimiršo – dabar galvojame apie rungtynes su „Neptūnu“.
