„Esu dar labai jauna ir galbūt dar nesijaučiu verta šio apdovanojimo, tačiau labai malonu, kad sirgaliai mane išrinko, įvertino mano darbą. Aš savo balsą būčiau atidavusi Sandrai Valužytei-Linkevičienei“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kuklinosi geriausia 2009 metų Lietuvos krepšininkė G.Petronytė.
Surinkusi daugiausia gerbėjų balsų (3 071) 20-metė vidurio puolėja savo favoritę aplenkė aiškia persvara – antroje vietoje likusi S.Valužytė-Linkevičienė (2 312) sulaukė beveik 800 mažiau sirgalių simpatijų.
„Apskritai labai malonu, kad LKF pirmą kartą organizavo ir geriausios metų krepšininkės rinkimus. Manau, tai stipriai prisidės prie moterų krepšinio populiarinimo mūsų šalyje“, – džiaugėsi G.Petronytė.
Pirmasis pripažinimas moterų krepšinyje
Priešingai nei laureatė, LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas dėl krepšininkės triumfo nė kiek nesistebėjo.
„G.Petronytės pergalė yra neatsitiktinė. Pernai ji buvo išrinkta geriausia jaunąja visos Europos krepšininke, o šiemet vėl pretenduoja į šį titulą. Vis dėltogeriausios Lietuvos metų krepšininkės titulu G.Petronytė buvo įvertinta ne tik merginų, tačiau ir moterų krepšinyje. Tai pirmasis didžiulis jos pripažinimas moterų krepšinyje ir linkėčiau, kad ne paskutinis“, – sakė M.Balčiūnas.
Jam pritarė LKF prezidentas Vladas Garastas. „G.Petronytės, krepšininkės, kelias dar tik prasideda. Be to, kaip rodo praktika, vidurio puolėjos su amžiumi darosi vis gudresnės. Linkiu, kad šis apdovanojimas tikrai nebūtų paskutinis. Be to, atskleisiu, kad naujasis Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris G.Petronytei bus didelis siurprizas“, – pasakojo V.Garastas.
Rinktinės treneris – tik lietuvis
Motyvuodamas nenoru vėl patekti į intrigų sūkurį, kaip nutiko renkant vyrų rinktinės trenerį, LKF prezidentas atsisakė atskleisti galimų kandidatų stoti prie nacionalinės moterų komandos vairo pavardes. Vis dėlto ilgai kamantinėjamas prasitarė, jog į šią vietą pretenduoja du specialistai.
„Treneris bus tikrai geras. Šiuo metu svarstome dvi kandidatūras. Galiu atskleisti, kad jie abu yra vyrai. Mano galva, kiekvieno vyro svajonė yra treniruoti moterų komandą. Jeigu aš būčiau jaunesnis, tai su malonumu imčiausi šio darbo“, – teigė V.Garastas.
Anot jo, treneris arba kandidatai turėtų paaiškėti po kitų metų sausį vyksiančio LKF Vykdomojo komiteto posėdžio.
„Neturime kur skubėti. Kaip sakoma, paskubėsi – žmones prajuokinsi, – slapukavo LKF prezidentas. – Ar kandidatai lietuviai? Kol aš esu LKF prezidentas, kitaip nebus. Kai aš jau numirsiu, tada galės treniruoti kas tik nori. Esu Lietuvos patriotas ir manau, kad mūsų šalies krepšinio specialistai ne kartą įrodė savo aukštą lygį. Jeigu prie nacionalinės krepšinio rinktinės vairo stotų užsienietis, manau, tai būtų Lietuvos krepšinio pabaiga.“
Tiesa, nepaisant visų V.Garasto bandymų nuslėpti kandidatus į Lietuvos moterų rinktinės trenerio postą, to padaryti nepavyko. Spaudos konferencijos pabaigoje, nepagalvojęs, jog žurnalistų mikrofonai vis dar įjungti, LKF prezidentas sušnibždėjo paslaptį G.Petronytei į ausį.
„Tavo tėvelis, jeigu sutiks. Bet tu turi būti kaip kapas“, – buvusį Vilniaus „Sakalų“ vyrų ekipos trenerį Romualdą Petronį, G.Petronytės tėvą, kaip vieną iš kandidatų atskleidė V.Garastas.
– Šią vasarą palikote Lietuvą – atstovaujate Atėnų „Athinaikos“ (Graikija) klubui. Ar nėra karti legionierės duona? – 15min.lt paklausė G.Petronytės.
– Tikrai nėra lengva. Labai pasiilgstu Lietuvos. Savo kailiu pajutau, kad užsienyje niekada nebus taip malonu žaisti kaip Lietuvoje. Iš legionierės yra reikalaujama daug daugiau.
– Kaip priėmė komanda, kaip sekasi priprasti prie Graikijos krepšinio?
– Komanda priėmė tikrai gerai. „Athinaikos“ yra stipri ekipa, kuriai šiame sezone keliami patys aukščiausi tikslai. Juos įgyvendinti nebus lengva, tačiau kovosime. Graikijos krepšinis skiriasi nuo to, kurį žaisdavau čia, Lietuvoje. Graikijoje visos komandos turi stiprias vidurio puolėjas, todėl reikia daugiau jėgos kovojant po krepšiais. Tačiau Lietuvos moterų krepšinio lygos rezultatų, kai laimėdavome 70–80 taškų skirtumu, nepasiilgau.
– Ar stebite buvusios komandos Vilniaus TEO žaidimą? Jums išvykus ekipos rezultatai smarkiai pablogėjo...
– Išvykau ne aš viena. Nežinau, gal dar ir gerai būtų buvę dar kažkiek laiko pažaisti Lietuvoje, tačiau susiklostė tokios aplinkybės. O komandos rezultatus seku. Labai gaila, kad TEO taip nesiseka. Iš kitos pusės, nelabai suprantu, kodėl taip nutiko – net savo čempionate ekipa ne viską laimi. Nežinau, pasikeitė treneris, legionierėms sunkiau sekasi prisitaikyti.
