R.Narkus šiame išskirtiniame interviu pasakoja apie savo darbo subtilybes, mintimis grįžta į 1999 ir 2003 metus, kuomet Lietuvos komandos iškovojo skambiausias pergales istorijoje.
– Esate ilgametis „Žalgirio” bei Lietuvos rinktinės gydytojas. Koks įvykis iš jūsų ilgos karjeros sporto pasaulyje įsiminė labiausiai?
– Įsimintiniausias įvykis su rinktine man buvo Europos čempionatas 2003 metais, kuomet laimėjome aukso medalius. Su „Žalgiriu” – triumfas Eurolygoje 1999 metais.
– „Žalgirio” gydytojas – svajonių darbas ar didžiulė našta?
– To negalima pavadinti nei svajone, nei našta. Tai man įprastas, bet mėgstamas darbas.
– Komandos gydytojo diena? Kaip ją nupasakotumėte?
– Atsikeliu anksti ryte, papusryčiauju, važiuoju į klubo treniruotę. Prieš treniruotės pradžią reikia individualiai paruošti visus žaidėjus. Palaukiu, kol vyrai baigs sportuoti, vėl atlieku individualius veiksmus žaidėjams: šaldymus, kitas procedūras.
Po treniruotės grįžtu namo, pavalgau pietus, jei kam nors prireikia specialių instrumentų – vykstu į klinikas juos paimti, tada vėl į vakarinę treniruotę. Ten atlieku standartines procedūras žaidėjams ir pasibaigus treniruotei, apie 21.30 val. grįžtu namo.
– Ar gydytojų pagalbos krepšininkams reikia kiekvieną dieną ar tik traumų atveju?
– Kiekvieną dieną. Kasdien yra atliekamos individualios procedūros, kvėpavimo pratimai. Be šių procedūrų neprasideda nė viena treniruotė.
– Dažnai galima pastebėti, kaip jūs rungtynių metu šnekatės su komandos žaidėjais. Apie ką vyksta pokalbiai?
– Pokalbių temos būna įvairios. Kartais pasišneku su žaidėju, kai jam nesiseka, stengiuosi padėti atsigauti psichologiškai, nuraminti. Kartais draugiškai pasikalbame ir apie žaidimo elementus, įvykius aikštelėje, bandau ir supykdyti, „uždegti” žaidėją, kad pradėtų geriau žaisti.
– Ar yra pasitaikę jūsų karjeroje tokių įvykių, kaip neseniai nutiko su Dainiumi Šalenga?
– Ne, tokių įvykių nebuvo, tai – pirmas.
– Ar gydytojas nustato žaidėjams ką, kaip ir kiek valgyti?
– Nenustatau, bet patariu. O šiaip žaidėjai patys supranta, ką gali valgyti ir ko negali. Sužinoti, ar jie laikosi tų patarimų yra sunku, juk neseki žaidėjų kiekviename žingsnyje. Kai kurie valgo tą, ko galbūt nederėtų, pavyzdžiui, amerikiečiai kartais pasivaišina traškučiais, kurių reikėtų vengti.
– Iš tikrųjų gydytojai atlieką tą juodą ir mažai kam suprantamą darbą. Ar nesijaučiate per mažai vertinamas ekipos aistruolių?
– Iš tikrųjų jaučiuosi įvertintas. Esu gavęs daug ordinų, medalių, kitokių apdovanojimų.
– Esate gydytojas ir apie naudingą bei kenksmingą maistą nusimanote geriausiai. Ar pats kartais pasivaišinate mėsainiu?
– Žinoma, pasivaišinu, tik reikia turėti saiką, žinoti kada galima, kada ne.
