„Anksčiau, prieš porą metų, kuomet buvau jaunesnis žaidėjas, man atrodė, kad dėl pergalės aikštėje galiu ir turiu padaryti bet ką. Girdėjau kritiką mano atžvilgiu dėl nešvaraus žaidimo ir į ją atsižvelgiau. Manau, kad dabar taip nebežaidžiu“, – atsakydamas į lkl.lt svetainės lankytojų klausimus pabrėžė krepšininkas.
– Ar įpusėjus sezonui nesijaučiate pervargęs po užimtos vasaros ir įtemptos sezono pradžios? Ar dar jaučiate abiejų pečių traumų padarinius?
– Na, nuovargis, žinoma jaučiasi. Tačiau niekas dėl to rungtynių neatidės, o varžovai žaisti nepadės. Todėl nėra ko skųstis. O traumų padariniai jaučiasi, kuomet būna koks stipresnis kontaktas į tą vietą. Bet vėlgi, tai mano problemos, su kuriomis aš ir turiu susitvarkyti.
– Artūrai, ar yra kokios nors rungtynės, kurių niekada nepamiršite? Jeigu yra, tai kuo jos ypatingos?
– Ypatingas buvo Europos taurės finalas pernai, kuomet nugalėjome „Chimki“ ekipą. Tai aukščiausias mano pasiekimas klubiniame krepšinyje. Taip pat išskirčiau praėjusių metų LKL finalus, kai nugalėjome „Žalgirį“ ir iškovojome čempionų žiedus.
– Kokias charakterio savybes turi turėti krepšininkas, kad galėtų imtis lyderio vaidmens komandoje?
– Visų pirma norėčiau pradėti nuo to, ką turi turėti kiekvienas krepšininkas, nebūtinai lyderis. Tai savikritiškumas. Žaidėjas turėtų normaliai reaguoti į jam išsakytą kritiką.Tarkim, jei treneris pasako, ką darai blogai, jis tai pasako norėdamas tik gero, todėl krepšininkas turi tai suprasti ir atsižvelgti. O norint būti lyderiu pirmiausiai reikia užsitarnauti komandos draugų pasitikėjimą.
– Labas Artūrai. Ką nuo Kalėdų Senelio gavai dovanų?
– (Šypsosi). Žiemines pirštines.
– Ką jautėte, kai praėjusių metų LKL finalo serijoje įmetėte lemiamą tritaškį rungtynėse su „Žalgiriu“ Vilniuje? Ką jums sakė treneris po minėtų rungtynių?
– Na, treneris man asmeniškai nieko nepasakė ir didvyriu nevadino (šypsosi). LKL finalai buvo sunkūs, o tose rungtynėse viskas kabojo ant plauko. Tas tritaškis buvo laimės dalykas. Niekas negalvojo, jog būtent aš mesiu tą lemiamą tritaškį ir taip neturėjo būti. Tačiau situacija buvo tokia, kad reikėjo mesti, o aš buvau atsilaisvinęs nuo varžovo.
– Labas. Kas geresnis krepšininkas: Artūras Jomantas ar Donatas Zavackas? (klausimas – nugalėtojas)
– Kad mes skirtingų pozicijų (šypsosi). Gerai, Donatas Zavackas, nes jis vyresnis.
– Ką darote, kai rungtynių metu reikia tiesioginį priešininką išmušti iš vėžių?
– Na, nebūna taip, kad reikia kažkokį varžovą specialiai išmušti ar primušti (šypsosi). Reikia tiesiog žaisti krepšinį, stengtis varžovą išjungti iš žaidimo legaliai, kibiai gintis, greitai judėti.
– Kokia silpniausia jūsų žaidimo pusė?
– Metimas ir driblingas.
– Gal dalyvaujate kokiame nors krepšinio menedžeryje?
– Ne.
– Prieš kokį LKL žaidėją jums asmeniškai yra sunkiausia gintis?
– Sunku gintis prieš mažesnius ir judresnius krepšininkus, Jei reikėtų išskirti, tai būtų Marcusas Brownas, nes jis meta ir iš toli, ir gali prasiveržti, moka išprovokuoti pražangas, taip pat komandos draugai daug „ant jo žaidžia“, dažnai stato jam užtvaras.
– Kaip reaguojate į kalbas, jog esate vienas nešvariausių LKL žaidėjų?
– Anksčiau, prieš porą metų, kuomet buvau jaunesnis žaidėjas, man atrodė, kad dėl pergalės aikštėje galiu ir turiu padaryti bet ką. Girdėjau tą kritiką dėl nešvaraus žaidimo ir į ją atsižvelgiau. Manau, kad dabar taip nebežaidžiu.
– Esate mėgstamiausias mano žaidėjas „Lietuvos ryto“ komandoje. Tikiu, jog esate šios ekipos patriotas. Bet ar norėtume visą karjerą atstovauti „Lietuvos ryto“ klubui?
– Na, niekad nežinai kaip viskas susiklostys, kokia bus situacija ateityje, kokie žaidėjai, treneriai. „Lietuvos rytas“ yra puikus klubas, kuris visokeriopai padeda savo žaidėjams, todėl jame žaisti yra labai malonu. Bet kalbant apie ateitį, sunku kažką numatyti.
– Sveikas! Man būtų labai įdomu sužinoti, iki kelerių metų augote?
– Kažkaip nefiksavau. Manau, kad iki 17 metų.
– Ar eitumėte į bokso ringą kovoti vienas prieš vieną su Kasparu Kambala?
– Kadangi turiu sveiko proto, tai ne.
– Su kuriuo iš dabartinių žalgiriečių esate draugai, daugiausiai bendraujate?
– Rinktinėje bendraudavome su Mantu Kalniečiu, Jonu Mačiuliu, Pauliumi Jankūnu. Dabar „Žalgiryje“ jaunesnės kartos žaidėjai arba legionieriai, todėl labai pabendrauti netenka.
– Ar sumažėjo trenerio Rimo Kurtinaičio duodamų atsispaudimų skaičius?
– Atsispaudimai buvo sezono pradžioje, kai treneris kėlė tam tikrus tikslus, turėjome deramai pasiruošti, daug dirbti. Dabar tokių dalykų nebūna.
