– Treneri, pasaulio čempionate Turkijoje buvo jauna ir alkana komanda, Europos čempionate...
– Soti ir sena, ar ne? (juokiasi)
– Ne, jaunimo ir veteranų derinys. Kokią komandą įsivaizduojate šiemet?
– Nemanau, kad labai skyrėsi 2010 ir 2011 metų rinktinės. Taip, Turkijoje buvo šiek tiek jaunesnių žaidėjų, nes nebuvo vadinamųjų veteranų. Buvo lydinys. Manau, branduolys bus išlaikytas to, kas buvo. Tas branduolys eina nuo Turkijos per praėjusią vasarą iki šios. Pernai neturėjome keleto labai svarbių žaidėjų, nes jie buvo traumuoti. Tai Linas Kleiza ir Jonas Mačiulis. Jie išsigydė traumas ir dabar sėkmingai treniruojasi bei žaidžia. Be abejonės, laukiame jų sugrįžtant, juolab kad jie patys dega noru ir ryžtu. Pridėkime šiuos žaidėjus ir matysime šių metų komandos viziją.
- Prastas klubinis sezonas neužkirs durų į rinktinę
– Naujų veidų gali būti?
– Nenoriu kalbėti apie dvyliktuką. Kalbėkime apie penkioliktuką. Dar du žmonės gali būti įtraukti, nes ne visi žaidėjai gali spėti į pirmąją treniruočių stovyklą. Taigi kandidatų sąrašas gali išsiplėsti iki 17-os. Nemanau, kad šią vasarą yra tikslinga plėstis iki 20 ar daugiau žmonių, nes reikia taupyti laiką. Be to, tai jau bus trečia mano vasara su rinktine, ir daugiau ar mažiau žinau žaidėjų galimybes. Žinoma, naujų veidų galima pamatyti. Vienas tokių naujų veidų penkioliktuke – Deividas Dulkys. Bus labai įdomu pažiūrėti, kaip jis atrodo šalia rinktinės žaidėjų ir kartu su jais.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Deividas Dulkys |
– Retas rinktinės kandidatas šiame sezoną demonstruoja labai įspūdingą žaidimą, be to, nemažą dalį žaidėjų kamuoja traumos. Ar jums tai kelia nerimą ir kaip tai gali atsiliepti rinktinei?
– Telieka tik apgailestauti, kad taip susiklostė. Deja, taip būna krepšininko karjeroje – būna ir pakilimų, ir blogesnių sezonų. Aišku, nedžiūgauji dėl to, kad jiems nelabai sekasi, bet nežinau, ar tai galima vadinti nerimu. Visada norisi, kad jiems sektųsi kuo geriau, kad jie demonstruotų geresnį žaidimą, kad būtų psichologiškai stipresni, bet yra taip, kaip yra. Nedaug laiko turėsime, bet dirbsime, kad po sezono žaidėjai atsigautų. Tai dar viena priežastis, kodėl reikia vienos kitos papildomos laisvos dienos. Kad žaidėjai spėtų ir pailsėti, ir pamiršti blogą sezoną, jei jis toks buvo. Bandysime ugdyti pasitikėjimą – tiek individualų, tiek komandinį – iš naujo. Rinktinė yra visai kita komanda, čia viskas naujai atsiveria. Čia žaidėjų funkcijos ne visuomet būna tokios pat, kaip klubuose, kuriuose jie žaidžia. Rinktinė visuomet būdavo kažkas ypatingo, ir tai turėtų padėti pasirodyti geriau tiems, kam sezonas nebuvo labai sėkmingas.
Nemanau, kad kandidatų sąrašą šią vasarą yra tikslinga plėsti iki 20 ar daugiau žmonių, nes reikia taupyti laiką.
- Įžaidėjų grafoje naujų pavardžių nebus
– Apie įžaidėjų trūkumą kalbama kone kasmet. Šioje pozicijoje vis tos pačios pavardės – Mantas Kalnietis ir Šarūnas Jasikevičius. Galbūt šiemet bent į kandidatų sąrašą įžaidėjų grafoje įtrauksite naują pavardę?
– (pauzė) Na jūs pasakykite, o ką įtraukti? Pasufleruokite.
– Rolandą Alijevą...
– (pauzė) Galbūt jis galėtų būti išplėstiniame sąraše. Manau, kad jis geras žaidėjas. Ar jis atitinka rinktinės lygį, galėtume diskutuoti. Sutinku, kad įžaidėjo problema aktuali. Bet jei mes apie ją daug kalbėsime, ji mažesnė nuo to nepasidarys. Manau, pasidarys tik didesnė.
Mes turėjome Rimantą Kaukėną. Neaišku, kokia bus jo situacija. Jis buvo vienas geriausių žaidėjų Europos čempionate. Kas užims jo vietą – čia yra didesnis klausimas. Renaldas Seibutis, kuris, manau, šį sezoną demonstruoja gerą žaidimą? D.Dulkys? Yra daug klausimų, kuriuos galime kelti ir vadinti problemomis. Bet tam ir yra pasirengimo stovyklos, kurių metu žiūri, kaip tas silpnas vietas paslėpti.
– Ar norite pasakyti, kad R.Kaukėno šios vasaros rinktinės planuose nėra?
– Ne, tikrai ne. Ties R.Kaukėno pavarde nededame kryžiaus, dedame klaustuką. Viskas priklausys nuo jo sveikatos būklės ir jo paties apsisprendimo.
– Kaip vertinate Jono Valančiūno pažangą šį sezoną?
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Donatas Motiejūnas ir Jonas Valančiūnas |
– Sezono pradžia Jonui buvo sunki. Aikštelėje negaudavo daug laiko ir jo žaidimas strigo. Manau, jam tai buvo sunkus periodas. Labai daug dėmesio, daug patarėjų, o jaunam žmogui atsirinkti, kas teisingiausia, nėra lengva. Kiekvienam žmogui tai nėra lengva, o ypač jaunam. Vėliau viskas nusistovėjo, jis atrado savo ritmą ir pastaruoju metu žaidžia tikrai labai gerai. Manau, jis sustiprėjo ir mums padės dar daugiau nei padėjo praėjusią vasarą.
- Eurolygoje linki sėkmės Šarui ar bičiuliui Davidui Blattui?
– Kam linkite patekti į Eurolygos finalo ketvertą – Šarūnui Jasikevičiui su „Panathinaikos“ ar savo bičiuliui Davidui Blattui, kuris treniruoja „Maccabi“?
– (šypsosi) Provokuojantis klausimas. Kurį pirštą pjausi, tą skaudės. Nugalės stipriausi. Teisingai pastebėjote, tiek vienoje, tiek kitoje pusėje yra žmonių, už kuriuose sergu. Sunku pasakyti vienareikšmiškai. Tegul išsiaiškina aikštelėje (šypsosi).
– Iš rinktinės pozicijų žvelgiant – galbūt paranku būtų, jei D.Blattas, kuris yra ir Rusijos rinktinės treneris, turėtų daugiau darbo klube ir mažiau laiko galėtų skirti rinktinei?
 |
| Šarūnas Jasikevičius |
– (juokiasi) Niekad nemaniau taip, kad aš būsiu geresnis, jei kitiems bus blogiau. Tai neteisingas požiūris. Mes turime žiūrėti savo reikalų, o ne viltis, kad kažkas iš varžovų bus labiau užsiėmęs ir negalės pasiruošti. Manau, ir D.Blattas yra sudaręs planą taip, kad ir sėkmingai pabaigtų klubinį sezoną, ir spėtų su Rusijos rinktine pasiruošti vasaros turnyrams. Tais dalykais nėra žaidžiama. Kai su Martynu Pociumi kalbėjau, taip pat linkėjau, kad su Madrido „Real“ jis kuo toliau nueitų ir laimėtų titulus. Tą patį sakiau ir kitiems žaidėjams. Negali mąstyti taip: geriau, kad jo komanda iškristų, ir jis į rinktinę anksčiau atvažiuotų. Galbūt tai pragmatiškas, bet, mano nuomone, neteisingas požiūris.
- Džiugina R.Seibučio drąsa imtis lyderio vaidmens
– Kaip vertinate Vilniaus „Lietuvos ryto“ galimybes patekti į Europos taurės finalą (pusfinalyje vilniečiai kovos su „Valencia“, – red. past.)?
– „Lietuvos rytas“ yra pajėgus patekti į finalą. Bet nereikia pamiršti, kad tai yra vienerios rungtynės, kuriose gali bet kas nutikti. Kita vertus, treneris Aleksandras Džikičius puikiai atlieka savo darbą, yra patyręs ir, manau, žino, kaip atvesti komandą į finalą ir galbūt jį laimėti.
– Labiausiai tikėtina, kad finale kovos „Lietuvos rytas“ ir „Chimki“?
– Kodėl gi ne. Prognozės yra slidus dalykas, bet linkėčiau tokio finalo.
– Kuris iš „Lietuvos ryto“ žaidėjų labiausiai patiko antradienio mače su „Doneck“?
– Jei atvirai, tik viena akimi žiūrėjau, nes daugiau stebėjau „Chimki“ ir „Lokomotiv“ rungtynes. Šios rungtynės buvo atkaklesnės, o dėl „Lietuvos ryto“ buvau ramus. Vilniečiai kontroliavo žaidimą. Kiek mačiau, J.Valančiūnas sužaidė solidžiai. Džiugina, kiek teko matyti ir ankstesnes rungtynes, kad R.Seibutis lemiamais momentais nebijo imtis iniciatyvos.
