Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Krepšinio tyrinėtojas Skirmantas Karalevičius: „1939 m. Lietuvos krepšininkų triumfas įsiutino latvių politikus, kėlė pagarbą lenkams, sužavėjo amerikiečius“

Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus
Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus
Šaltinis: 15min
0
A A

Gegužės 21 dieną sukanka 75 metai, kai 1939 metais prasidėjo Europos vyrų krepšinio čempionatas Kaune. Būtent tą dieną duris atvėrė ir legendinė Kauno sporto halė. Aistringas krepšinio tyrinėtojas, parašęs knygą apie šalies krepšinį „XX amžiaus krepšinio legenda“, Skirmantas Karalevičius įsitikinęs, kad vis dar deramai neįvertiname, kokios svarbios to meto krepšininkų pergalės buvo tautos patriotiniams jausmams ir šalies vardo garsinimui visame pasaulyje.

S.Karalevičius apgailestauja, kad sovietmečiu specialiai užmarštin gramzdintos tarpukario krepšininkų pergalės ir šiais laikais nėra plačiai žinomos. „Tuo įsitikinau lankydamas vaikų krepšinio turnyrus. Pasirodo, moksleiviai nieko nežino apie legendinį, labai daug Lietuvos krepšiniui nusipelniusį Praną Lubiną, kuris buvo JAV rinktinės, laimėjusios pirmąjį krepšinio olimpinį auksą Berlyno olimpiadoje, kapitonas. Po to jis į pergales vedė ir Lietuvos rinktinę. Reikėtų labiau įvertinti įspūdingus mūsų šalies sportininkų pasiekimus, pasakoti apie juos jauniems žmonėms, vaikams. Niekas taip negarsino Lietuvos kaip jos pergalės krepšinio aikštelėse“, – įsitikinęs S.Karalevičius.

Skirmantas Karalevičius apie pergalę Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus
Skirmantas Karalevičius apie pergalę Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus

Jis taip pat stebėjosi, kad Susisiekimo ministerijos biurokratai sužlugdė idėją šiais metais 75 metų proga išleisti pašto ženklų seriją apie 1939 m. Lietuvos pergalę, rinktinę, P.Lubiną. „Idėjai entuziastingai pritarė „Lietuvos paštas“, pateikiau visą reikiamą vaizdinę medžiagą, bet ministerijos valdininkai į tai numojo ranka“, – gūžčiojo pečiais S.Karalevičius.

Halė iškilo per pusmetį

S.Karalevičius sakė, kad jam Kauno sporto halė nuo vaikystės yra tarsi bažnyčia. „Šios tribūnos, aikštė matė daugybę kovų, kurios kėlė neįsivaizduojamas aistras tiek grumiantis krepšininkams, tiek Algirdui Šocikui kovojant su Nikolajumi Koroliovu. Pastarųjų bokso titanų kovą stebėjo apie 15 tūkst. žmonių, buvo tokių, kurie įsigudrino užsiropšti ant halės pastogės konstrukcijų“, – prisimena S.Karalevičius.

Jau pirmosiomis dienomis po halės atidarymo suprasta, kad buvo galima pastatyti dvigubai daugiau vietų turintį statinį – Europos čempionatas sukėlė didžiulį susidomėjimą, daugybė žmonių rungtynių rezultatų laukė stovėdami lauke.

Skirmantas Karalevičius apie pergalę Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus
Kauno sporto halė

Kauno halė sutalpina iki 11 tūkst. žiūrovų (sėdimų vietų – 3,5 tūkst.).

Ji pastatyta per pusmetį. „Darbininkams teko sparčiai dirbti, be to, labai nepalankiomis oro sąlygomis. Statybos pradėtos gruodžio 5 d. Klojant pamatus spaudė iki 24 laipsnių šaltis, todėl juos reikėjo šildyti specialiais įrenginiais, statyti palapines“, – sakė tyrinėtojas.

Rinktinė treniravosi šalia dirbant statybininkams

Darbininkai plušo netgi naktimis, bet per pusmetį neįvyko nė vieno nelaimingo atsitikimo.

Likus savaitei iki čempionato atidarymo darbininkai dar baiginėjo įvairius vidaus darbus. „Lietuvos krepšininkai, norėdami priprasti prie aikštės, rinkosi į treniruotes dirbant statybininkams“, – teigė S.Karalevičius.

Lietuvos krepšininkai, norėdami priprasti prie aikštės, rinkosi į treniruotes dirbant statybininkams, – teigė S.Karalevičius.

1939 m. gegužės 17 d. Kaune viešėjęs FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas spaudos konferencijoje pasakė, kad sporto halė Kaune yra geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.

Pasak S.Karalevičiaus, didžiausias nuopelnas, kad Kaune iškilo tiems laikams labai moderni halė, tenka tuomečiam Kūno kultūros rūmų direktoriui, sporto veikėjui Vytautui Augustauskui-Augustaičiui. „Jis buvo didžiausias šios idėjos iniciatorius, jam derėtų šalia halės paminklą pastatyti“, – įsitikinęs S.Karalevičius.

Lemiamas P.Lubino metimas

Į Europos čempionatą Lietuvoje atvyko 7 valstybių rinktinės: Latvija, Estija, Suomija, Lenkija, Vengrija, Prancūzija, Italija. Paskutinę dieną atsisakė atvažiuoti Šveicarijos rinktinė, dėl įtemptos politinės situacijos Europoje nedalyvavo dar kelių šalių krepšininkai.

Skirmantas Karalevičius apie pergalę Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus
Pranas Lubinas

Didžiausia intriga laukė jau pirmąją čempionato dieną Lietuvos rungtynėse su Latvija.

„Stipriausi mūsų varžovai latviai dar prieš čempionatą buvo nusiteikę nesunkiai nugalėti lietuvius ir troško tai padaryti būtent Lietuvoje. Mat jie jautė didelę nuoskaudą, kai Lietuva laimėjo prieš Latviją Rygoje ir tapo čempionais. Tada Latvijos spauda rašė, kad tai buvęs tik nelemtas atsitiktinumas ir lietuviai už tai dar sumokės. Tuo metu latviai apskritai į mus žiūrėjo iš aukšto“, – pasakojo S.Karalevičius.

Rungtynės buvo įtemptos ir nuožmios. Pabaiga susiklostė nepalankiai lietuviams – tiksint paskutinėms rungtynių sekundėms latviai pirmavo vienu tašku.

„P.Lubinas, atsidūręs po priešininkų krepšiu, prašė perduoti jam kamuolį, bet iš susijaudinimo šaukė angliškai, tad ne visi jį suprato, kol Artūras Andrulis, mokantis anglų kalbą, perdavė jam kamuolį. P.Lubinas apsisukęs metė, kamuolys gal tris kartus pašokinėjo ant lanko ir galiausiai įkrito į krepšį. Pažįstu buvusių gydytojų šeimą Kazimierą ir Danutę Gurauskus, kuriems šis metimas paliko neišdildomą įspūdį visam gyvenimui, jie apie tą lemiamą metimą man pasakoja ir pasakoja daugybę kartų, kai tik juos aplankau. Manau, visi tuo metu buvę halėje patyrė neapsakomą pasididžiavimo jausmą“, – įstikinęs S.Karalevičius.

VIDEO: Europos krepšinio čempionatas Kaune (Lietuva) 1939 m.

Tuo tarpu Latvijos sporto ministras Arnoldas Rumba po vėl patirto pralaimėjimo taip įtūžo, kad paskambino į Kauną ir liepė savo rinktinei palikti čempionatą bei grįžti į Latviją. „Visgi latvių treneris Valdemaras Baumanis nepakluso, liko toliau žaisti su kitomis komandomis“, – sakė S.Karalevičius.

Po šių rungtynių Lietuvos ir Latvijos santykiai taip paaštrėjo, kad netgi buvo atšauktos tais metais planuotos surengti Baltijos šalių futbolo taurės varžybos.

Latviai 1939 m. čempionate užėmė antrąją vietą, trečioji vieta atiteko Lenkijai. Pasak S.Karalevičiaus, lenkai, nepaisant įtemptų tarpvalstybinių santykių, apie lietuvių krepšininkus visada atsiliepdavo labai pagarbiai.

„Po pakartotinio Lietuvos tapimo Europos čempione, nacionalinė rinktinė sulaukė JAV kvietimo atvykti pažaisti su jų klubais. Tuo metu tokio kvietimo atvykti į krepšinio tėvynę nebuvo sulaukusi jokia kita nacionalinė rinktinė“, – teigė S.Karalevičius. Deja, šiuo kvietimu lietuviai nespėjo pasinaudoti dėl sovietų okupacijos.

Skirmantas Karalevičius apie pergalę Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus
Lietuvos rinktinė Kaune buvo apsistojusi Panemunėje esančiame pensionate

Po karo FIBA pakluso sovietų spaudimui ir neleido Lietuvai ginti čempionės titulo

S.Karalevičiaus žiniomis, po sovietų okupacijos dauguma tarpukario rinktinės vyrų paliko Lietuvą, kiti buvo ištremti. „Juos sovietų valdžia menkino, po to išvis nustūmė į užmarštį“, – sakė tyrinėtojas.

1946 m. buvo surengtas Europos krepšinio čempionatas Šveicarijoje, Ženevoje.

Išeivijos lietuvius ginti čempionų vardą pakvietė Prancūzijoje gyvenęs kardinolo Audrio Juozo Bačkio tėvas, diplomatas Stasys Bačkis. Jis užsakė rinktinei aprangą, krepšininkai ėmė rengtis čempionatui. „Daugelis krepšinio specialistų, tarp jų ir garsus prancūzų krepšininkas Robertas Busnelis, lietuvius tuo metu laikė stipriausiais Europoje. Tačiau Sovietų Sąjunga pareiškė griežtą protestą dėl Lietuvos rinktinės dalyvavimo ir FIBA spaudimui pakluso“, – skėstelėjo rankomis S.Karalevičius.

Krepšinis garsina Lietuvą

Tarpukario pergalės ir naujųjų laikų krepšininkų laimėjimai atsispindi įvairių šalių leidiniuose apie krepšinį.

„Turiu 416 knygų, susijusių su šia sporto šaka. Pavyzdžiui, JAV išleistame 600 tūkst. egzempliorių tiražu leidinyje „Svajonių komanda“ įdėta P.Lubino su trispalve nuotrauka, taip pat joje yra Arvydas Sabonis. Italijoje išleistoje knygoje apie garsiausius ir geriausius pasaulio krepšinio klubus minimas „Žalgiris“. Lietuvos krepšinio laimėjimai aprašomi Brazilijos, Argentinos, Australijos, kitų šalių leidiniuose. Todėl ir sakau, kad mus krepšinis garsina pasaulyje, tik ir mes patys turime labiau vertinti savo gražiausius istorinius įvykius“, – įsitikinęs S.Karalevičius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 24sek