– Trumpai papasakok, kaip nusprendei tapti krepšininke. Nuo kiek metų pradėjai žaisti. Kodėl būtent krepšinis patraukė tavo dėmesį, o ne kita sporto šaka? – paklausė Basketzone.lt žurnalistė.
– Tiesą pasakius, niekada vaikystėje nemaniau, kad ateity būsiu profesionali krepšininkė. Kiek pamenu, krepšinio treniruotes pradėjau lankyti nuo 12 metų, tačiau žaisti pradėjau anksčiau – kieme su draugais. Krepšinis manęs niekada labai nežavėjo, visada svajojau būti futbolininkė. Mano tėtis – buvęs futbolininkas, tad ir užaugau žiūrėdama futbolą, o ne krepšinį.
– Galbūt moterų krepšinis turi išskirtinių bruožų. Labai skiriasi nuo vyrų?
– Skirtumų yra. Mes nededame į krepšį, vyrų krepšinis yra greitesnis nei moterų.
– Kas buvo arba vis dar yra tavo, kaip krepšininkės, idealas?
– Iš tikrųjų krepšininkės idealo neturiu. Žinoma, yra daug puikių žaidėjų, žaviuosi jų žaidimo stiliumi, tačiau ko nors išskirti negalėčiau.
– Kokia buvo tavo vaikystės svajonė?
– Svajonių turėjau labai daug, kaip ir dabar. Buvau ir iki šiol esu svajotoja. O svajonė buvo žaisti moterų rinktinėje.
– Ar tikėjaisi sulaukti pasiūlymo iš Košicės „Good Angels“ komandos? Ar abejojai dėl pasiūlymo?
– Tiesą sakant, pasiūlymas buvo netikėtas, bet labai malonus. Net neabejojau, nebuvo laiko dvejonėms, nes kitą dieną turėjau išskristi.
– Ką galvoji apie ateitį. Pasiliksi Lietuvoje ar išvyksi žaisti į užsienį? Galbūt yra komanda, kurioje norėtum žaisti?
– Šiuo metu apie ateitį negalvoju, gyvenu šia diena. Dabar mano visos mintys apie artėjančias svarbiausias varžybas.
– Ko palinkėtum jaunoms merginoms, kurios lygiuojasi į tave. Kokių patarimų ar paskatinimų joms turi?
– Linkiu niekada nenuleisti rankų, kad ir kaip nesisektų. Profesionalus sportas nėra rožėmis klotas kelias, jeigu ko nors norite, pasaulis slapta jums tikrai padės. Dar, žinoma, linkiu didelės sėkmės.
