Kur kas daugiau pokyčių užfiksuota LKL naudingiausiųjų žaidėjų reitinge – rotacija viršūnėje bei trys naujos pavardės. Sezoną sėkmingai pradėję ir spalio viduryje lyderių ketverte buvę gynėjai, kurių metimai pastaruoju metu skrieja pro šalį, Martynas Gecevičius ir Rokas Giedraitis iškrito iš reitingo ir užleido savo vietą kitiems. M.Gecevičius pastaruoju metu dažniau dalina rezultatyvius perdavimus nei pataiko metimus – penki taiklūs tolimi metimai iš paskutinių 25 atliktų. Panaši situacija Šiauliuose – sezono pradžioje fenomenaliai tritaškius metęs (63 proc. per pirmas penkerias rungtynes) R.Giedraitis LKL prametė 17 tolimų metimų iš paskutinių 22 atliktų.
Apie dešimtuko naujokus, užėmusius iškritusiųjų vietas, taip pat didžiausius kilimus ir nuosmukius – krepšinio analitiko Erildo Budraičio parengtame šiuo metu labiausiai išsiskiriančių ir naudingiausių 2014-2015 metų LKL sezono žaidėjų reitinge.
10. (vieta praėjusiame reitinge – 5) Michaelas Dixonas – Alytaus „Dzūkija“ (7 pergalės – 7 pralaimėjimai)
Vid. 11,4 tšk. (41 proc. tritašk.), 3,5 atk. kam. ir 3,4 rez. perd. per 21 minutes.
Šį sezoną profesionalo karjerą pradėjęs Michaelas Dixonas iškart turėjo pritraukti įdėmiau LKL čempionatą sekančių krepšinio gerbėjų dėmesį. Gynėjas išvengė aklimatizacijos proceso ir iškart tapo vienu svarbiausiu žaidėju konkurencingoje Alytaus „Dzūkijos“ komandoje – gynėjas užima trečią vietą lygoje pagal panaudojimo procentą (USG% – kaip dažnai atakų pabaigose kamuolys atsiduria žaidėjo rankose). Būdamas aikštelėje M.Dixonas užbaigia 28 proc. „Dzūkijos“ atakų. Lyginant su pirmuoju reitingu, krito visi asmeniniai M.Dixono statistiniai rodikliai, taip pat ir žaidėjo pozicija dešimtuke. Vis dėlto, sėkmingai stiprioms NCAA krepšinio programoms (Memfio ir Misūrio) atstovavęs ir man asmeniškai kiek netikėtai į Alytų atvykęs M.Dixonas toliau demonstruoja aukštą lygį ir nusipelno būti tarp geriausių.
9. (-) Vytenis Čižauskas – „Lietkabelis“ (4-10)
Vid. 14,4 tšk. (46 proc. tritašk.), 3,9 atk. kam., 4,4 rez. perd. ir 4,3 klaidos per 27 minutes.
Du sezonus epizodinį vaidmenį atlikęs Vytenis Čižauskas šiemet tarsi demonstruoja savo ilgesį krepšiniui. Gynėjas Panevėžio „Lietkabelyje“ turi visišką laisvę – gali lyderiauti, klysti ir mokytis iš savo klaidų. Kol kas suteikiamu pasitikėjimu V.Čižauskas sėkmingai naudojasi – už kaišiadorietį, kuris per rungtynes atlieka 11,8 metimo, dažniau krepšį LKL čempionate atakuoja tik Rashaunas Broadusas, taip pat V.Čižauskas yra antras lygoje pagal panaudojimo procentą (USG%, 29,5). Ryškiausi įžaidėjo minusai, šiai dienai trukdantys reitinge kilti aukščiau – klaidos bei vis dar prasti „Lietkabelio“ rezultatai. V.Čižauskas pirmauja LKL pagal klaidas (4,3), o „Lietkabelis“ vis dar už atkrintamųjų varžybų ribos.
8. (-) Evaldas Kairys – „Pieno žvaigždės“ (6-7)
Vid. 12,3 tšk. (68 proc. tritašk.), 5,7 atk. kam. ir 1,6 rez. perd. per 21 minutes.
Ketvirtą sezoną Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ atstovaujantis Evaldas Kairys pagaliau sulaukė galimybės komandoje užimti startinio vidurio puolėjo vietą ir tapti vienu iš pagrindinių žaidėjų. Tiesa E.Kairys yra žibėjęs ir anksčiau – 21 taškas ir 10 atkovotų kamuolių praėjusiame sezone prieš Utenos „Juventus“ bei iš viso aštuonerios LKL čempionate rungtynės, kuriose E.Kairys rinko dviženklį taškų skaičių. Svarbiausia, kad kol E.Kairys demonstruoja geriausius rezultatus karjeroje, visą lapkritį solidžiai atrodžiusios „Pieno žvaigždės“ laimėjo tris rungtynes iš keturių žaistų, įskaitant pralaimėjimą dviem taškais per pratęsimą Utenos „Juventus“.
7. (-) Arvydas Šikšnius – „Juventus“ (10-3)
Vid. 12,4 tšk. (45 proc. tritašk.), 3,8 atk. kam. ir 2 rez. perd. per 32 minutes.
Kol kas „Juventus“ sėkmingai ir kryptingai žygiuoja savo tikslo link – šešių iš eilės pergalių serija ir kol kas tvirtai užimama ketvirta vieta LKL čempionate. „Juventus“ į priekį veda keturi svarbiausi žaidėjai – Rashaunas Broadusas, Arvydas Šikšnius, Simas Buterlevičius ir Vaidas Čepukaitis. „Juventus“ iš dalies šiemet tapo tuo, kuo praėjusį sezoną bandė tapti Kėdainių „Nevėžis“, o A.Šikšnius, kuris yra antra svarbiausia figūra „Juventus“ komandoje, užima tokį pat vaidmenį bei demonstruoja beveik identiškus rezultatus kaip ir Kėdainiuose. Vidutiniškai pelnoma 12,4 taško (12,9 taško Kėdainiuose), atkovojama 3,8 atk. kam. (3,6) ir atliekami 2 rezultatyvūs perdavimai (1,9). Skirtumas tik tas, kad finansinių problemų „Juventus“ klubui neturėtų kilti, todėl A.Šikšniui nereikės krautis daiktų anksčiau laiko ir pradėti darbai Utenoje galės būti užbaigti.
6. (8) Lukas Lekavičius – „Žalgiris“ (11-1)
Vid. 11,9 tšk. (50 proc. tritašk.), 1,9 atk. kam. ir 3 rez. perd. per 22 min.
Iki šiol apie Luką Lekavičių, kaip vieną įdomiausių šio sezono LKL žaidėjų, kalbėjau labai daug. Jaunojo įžaidėjo vaidmuo Kauno „Žalgiryje“ vis dar iššaukia diskusijas, o kol krepšinio bendruomenė svarsto visus už ir prieš, L.Lekavičiaus toliau lieka vienas iš naudingiausių LKL žaidėjų. Visus statistinius nuopelnus jau išvardinau specialiai L.Lekavičiui ir Vaidui Kariniauskui dedikuotoje analizėje. Du svarbūs dalykai, kuriuos papildomai paminėsiu – tritaškiai ir klaidos. L.Lekavičius lapkritį dukart pataikė keturis tritaškius iš septynių atliktų (prieš „Lietkabelį“ ir „Mažeikius“) ir išlieka antras taikliausias snaiperis LKL čempionate. Taip pat iki šiol L.Lekavičius tik kartą (prieš „Lietkabelį“) per rungtynes peržengė dviejų klaidų ribą – tad klausimų, ar gali L.Lekavičius užimti svarbų vaidmenį LKL lygoje, jau neturėtų kilti.
5. (7) Arnas Labuckas – „Prienai“ (5-9)
Vid. 15 tšk., 6,9 atk. kam. ir 2,3 klaidos per 35 minutes.
Visų pirma, Arnas Labuckas išlieka vieninteliu LKL žaidėju, patenkančiu tarp trijų geriausių pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių kategorijose. Tačiau dėl atidesnio varžovų dėmesio ar dėl nuovargio, lapkričio mėnesį „Prienų“ varžovams A.Labucką sekėsi stabdyti kur kas sėkmingiau nei anksčiau. Pavyzdžiui, spalio mėnesį puolėjas vidutiniškai rinko 18,2 taško, pataikęs 50 procentų metimų iš žaidimo. Lapkritį šie rezultatai buvo kur kas kuklesni – 11,6 taško ir 33 proc. taiklumas. Tačiau prastėjančių priežastis gali būti ne tik ties A.Labucku koncentruota gynyba, bet ir didžiulis krūvis, kurį jam tenka atlaikyti nuo rugsėjo pabaigos. Vidutiniškai LKL lygoje po 35 minutes aikštelėje praleidžiantis A.Labuckas lenkia visus Europos žaidėjus (!) pagal iš viso sužaistų minučių kiekį (579) 2014-2015 metų sezone.
4. (6) Antanas Kavaliauskas – „Lietuvos rytas“ (11-2)
Vid. 11,9 tšk. (73 proc. dvitašk.) ir 6 atk. kam. per 21 min.
Nors dėl riboto žaidimo laiko Antanas Kavaliauskas dažniausiai neišsiskiria statistiškai įspūdingais pasirodymais, patikimumas ir efektyvumas padėjo aukštaūgiui pakilti LKL naudingiausiųjų reitinge dviem pozicijomis aukščiau. Įprastai A.Kavaliauskas aikštelėje praleidžia apie 20-22 minutes arba iki tol, kol „Lietuvos rytas“ perlaužia rungtynes į savo pusę. A.Kavaliausko svarbą „Lietuvos ryto“ žaidimui iliustruoja ir tai, kad vidurio puolėjas šiuo metu statistiškai yra didžiausią teigiamą įtaką darantis žaidėjas visoje LKL lygoje. Kai fizine jėga išsiskiriantis A.Kavaliauskas yra aikštelėje, „Lietuvos rytas“ vidutiniškai per šimtą atakų pelno 39,3 taško daugiau nei praleidžia.
3. (2) Julius Jucikas – „Šiauliai“ (6–7)
Vid. 15,5 tšk., 5,4 atk. kam. ir 1,4 bloko. per 25 min.
„Šiauliai“ antrą sezoną iš eilės turi vieną iš dviejų rezultatyviausių LKL lygos žaidėjų (pernai buvo Travisas Leslie su 15,2 taško per rungtynes) bei vieną iš dviejų (kartu su A.Kavaliausku) stabiliausių lygos aukštaūgių. Julius Jucikas pelnė dviženklį taškų skaičių bei sugriebė bent tris kamuolius visose 10 žaistų rungtynių – retas ir seniai LKL lygoje matytas stabilumas. Beje, įdomu tai, kad J.Jucikui daug prasčiau sekasi Europos iššūkio taurės varžybose (3,7 tšk. ir 1,7 atk. kam.) ir BBL lygoje (8,5 tšk. ir 2 atk. kam.), kai tuo metu paskutinės, J.Juciko standartais blankesnės LKL rungtynės buvo sužaistos spalio pabaigoje prieš „Žalgirį“ (10 tšk. ir 3 atk. kam.).
2. (10) Rashaunas Broadusas – „Juventus“ (10–3)
Vid. 14,3 tšk. (41 proc. tritašk.), 4,1 atk. kam. ir 4,2 rez. perd. per 32 min.
Rashaunas Broadusas, kaip ir Utenos „Juventus“ komanda, sezoną pradėjo ypatingai gerai, išgyveno atgimimą ir kai atrodė, kad negali būti geriau, dar labiau padidino apsukas. Per pirmąsias trejas lapkričio rungtynes R.Broadusas vidutiniškai rinko 15 taškų, atkovojo 7,7 ir perėmė 3 kamuolius, taip pat atliko 5,3 rezultatyvaus perdavimo, o „Juventus“ iškovojo tris pergales. Apie R.Broaduso, kurį prieš tris savaites įtraukiau į penkių labiausiai stebinusių LKL žaidėjų sąrašą, svarbą „Juventus“ klubui jau esu užsiminęs – R.Broadusas sėkmingai vadovauja žaidimui, gali bet kurį LKL gynėją apžaisti vienas prieš vieną bei svarbiausiais momentais imtis iniciatyvos. Be jokios abejonės, R.Broadusas bus tarp kandidatų laimėti LKL naudingiausio lapkričio mėnesio žaidėjo prizą ir jei niekas nesikeis, pretenduos į sezono MVP apdovanojimą.
1. (-) Gediminas Orelikas – „Lietuvos rytas“ (11–2)
Vid. 15,8 tšk. (51 proc. tritašk.), 3,9 atk. kam. ir 2,3 rez. perd. per 27 min.
2012-2013 metų LKL sezono MVP Gediminui Orelikui prireikė vieno sezono Vilniuje tam, kad sugrįžtų į naudingiausių žaidėjų reitingo viršūnę. Per pirmuosius du mėnesius G.Oreliko demonstruota forma paliko visus varžovus už nugaros – rezultatyviausias lygos žaidėjas tik kartą per 13 rungtynių nepelnė bent 13 taškų bei kol kas nebuvo nei vienerių LKL rungtynių, kuriose G.Orelikas nebūtų pataikęs tritaškio. Trenerio pasitikėjimas ir pagerinta fizinė kondicija duoda rezultatų – G.Oreliko žaidimas už tritaškio linijos šiuo metu išsiskiria visoje Europoje. Kartu su “Žalgirio” gynėju Artūru Milakniu ir Rinaldu Sirsinu iš Jėkabpilio, 49 tritaškius iki lapkričio 25 d. pataikęs G.Orelikas dalinasi pirmą vietą Europoje pagal pataikytų tritaškių kiekį.
