„Nenorėjau grįžti namo po Europos čempionato, tačiau mūsų pasirodymas buvo tragiškas. Turėjau penkias dienas blogoms mintims išvalyti. Jas praleidau Kroatijoje. Prieš naują sezoną esu dar labiau motyvuotas ir pasiruošęs nuveikti kažką įspūdingo“, – oro uoste susirinkusiems žurnalistams kalbėjo M.Popovičius.
Jis tikino, kad per trejus metus, praleistus Kazanėje, labiausiai ilgėjosi beprotiškų „Žalgirio“ sirgalių. Kauno klubui M.Popovičius atstovavo 2006–2008 metais.
– Marko, kodėl nusprendei palikti Kazanę?
– Tai buvo dėl kontrakto sąlygų. Pagal rusų klubo reikalavimus, nauja sutartis būtų buvusi sudaryta, bet jį įsigaliotų tik atlikus medicininę peržiūrą po Europos čempionato Lietuvoje. Tai nepriimtina. Nežaisti Kroatijos rinktinėje negalėjau, esu šios komandos kapitonas, ir atstovavimo savo šaliai nepamatuosi jokiais pinigais. „Unics“ gretose praleidau trejus puikius metus ir neturiu kuo skųstis, tačiau nesugebėjome susitarti dėl kontrakto sąlygų, ir tai buvo priežastis, dėl ko palikau komandą.
– Buvo gandų, kad gali atsidurti Vitorijos „Caja Laboral“ ar Tel Avivo „Maccabi“ klubuose...
– Būsiu atviras, mano galvoje nuolat sukosi mintys apie šias puikias komandas, bet galiausiai pasirinkau „Žalgirį“. Tai geras klubas. Turėjau konkretų pasiūlymą ir iš Madrido „Real“, tačiau vėliau jų pozicija pasikeitė. Turėjau keletą pasiūlymų ir iš Rusijos, bet norėjau žaisti Eurolygoje. Tai būtų buvęs žingsnis atgal.
– Ar per Europos čempionato grupės rungtynes Alytuje buvo progų pabendrauti su „Žalgirio“ treneriu Iliasu Zouru?
– Šiek tiek pakalbėjome po paskutinių rungtynių grupėje. Jis šiek tiek papasakojo apie savo žaidimo filosofiją, tačiau mūsų laukia ilgas sezonas ir 9 mėnesiai.
– Ar jau kalbėjote apie tavo vaidmenį „Žalgiryje“?
– Žinoma, ne. Tam dar per anksti. Treneris dabar susikoncentravęs tik Europos čempionatui, pats nelabai pažįstu visus komandos draugus, tik vieną kitą.
– Ko tikiesi iš šio sezono?
– Su klubo atstovais apie sezono tikslus dar neteko kalbėtis, tačiau akivaizdu, kad turime stiprią komandą. Kiekvienoje pozicijoje yra po du arba netgi tris puikius žaidėjus. Pats svarbiausias dalykas yra Eurolyga. Taip pat mūsų laukia VTB lyga, kuri kasmet tik stiprėja, bei akistata su „Lietuvos rytu“ LKL varžybose. Laukia sunkus ir ilgas sezonas. Bet, kaip sakiau, mes turime daug žaidėjų ir daug aukšto lygio žaidėjų, todėl tikimės sėkmingo sezono. Eisime žingsnis po žingsnio, darysime viską, kad taptume komanda, nes, žinote, svarbiausia geriausią žaidimą demonstruoti balandžio mėnesį. Galime pradėti lėti, bet turime gerinti ir gerinti žaidimą.
– Ko labiausiai pasiilgai „Žalgiryje“?
– Sirgalių. Kazanėje jų neturėjome. Kartais per rungtynės jausdavomės tarsi treniruotėje – girdi sportbačių čežėjimą ir panašiai. Tai ne krepšinis. Na, taip, tai vis tiek krepšinis, bet tai nesuteikia tokio malonumo. Turi palaikyti komandą ne tik namų rungtynėse. Pamenu, kaip „Žalgirio“ sirgaliai vykdavo su mumis į Lenkiją, Latviją. Tai buvo puikus dalykas.
– Ar lauki dvikovų su „Lietuvos rytu“?
– Taip, žinoma (šypsosi). Buvo malonu laimėti prieš „Lietuvos rytą“, kai su Kazanės komanda atvykome į Vilnių. Jų sirgaliai kažką rėkė ant manęs, bet aš to nesupratau. Tik po mačo man paaiškino, ką jie šaukė. Tai normalu – jie palaiko savo komandą, o aš žaidžiu už kitą. Tokia profesionalo dalia.
– Kurią komandą palaikysi Europos čempionate?
– Be abejo, Lietuvos rinktinę. Čia žaidžia geras mano draugas Mantas Kalnietis. Taip pat palaikysiu Tony Parkerį, su kuriuo taip pat esame artimi draugai. Sunku ką nors palaikyti, kai pats esi iškritęs, nors tikėjaisi patekti bent į ketvirtfinalį. Tačiau gyvenimas tęsiasi ir visa tai turiu pamiršti.
