Kol kas čia dirbama ties elementariais dalykais – kamuolio varymu, jo pajutimu, metimais, taktika, žaidimo braižu ir greitomis atakomis. Krepšininkai teigė per vasarą išsiilgę krepšinio ir kad jos metu ruošė savo kūną sezonui individualiai. Anot jų, po fizinio pasiruošimo treniruočių jie jaučiasi sutvirtėję, o ir dirbant su komanda – darbas ir noras visai kitoks.
„Kur palaikyti formą, o kur jau siekti rezultato“, – palygino Valdas Dabkus. Simas Buterlevičius teigė, jog nuovargis po fizinio pasiruošimo visai kitoks, nei po krepšinio rungtynių: „Šį sezoną pasiruošimas buvo kiek trumpesnis, kadangi šiais metais sezonas visoms komandoms vyks keturiais ratais, todėl jis prasidės kiek anksčiau (rugsėjo 24 d. – red. past.).“
Šį sezoną komandai iškeltas minimalus tikslas – šeštoji vieta, tačiau tiek treneriai, tiek žaidėjai tvirtino siekiantys patekti į ketveriukę. „Nesinori prisirišti prie to minimumo“, – teigė Valdas Dabkus. Žaidėjai džiaugėsi didesniu rungtynių skaičiumi – treniruotės nebėra tokios monotiniškos, kokios būtų žaidžiant vienerias, o ne dvejas rungtynes per savaitę, o ir varžybinį ritmą bus galima pajausti geriau.
V.Dabkus vylėsei, jog intensyvesnis reguliarusis sezonas bus patrauklesnis žiūrovams ir padės vystytis lygai. Tuo metu treneriai neslėpė, kad papildomos rungtynės įneš šiek tiek daugiau galvos skausmų – teks kruopščiau planuoti treniruočių procesą ir tikėtis, kad dėl papildomo fizinio krūvio komandos gydytojui daugiau darbo neatsiras.
Visi krepšininkai pries atvykdami į Utenos klubą vienas kitą jau pažinojo jau buvo gerai pažįstami, žaidę arba kartu, arba priešininkų komandos, todėl, anot jų, sunkios adaptacijos tikrai nebuvo.
„Utena – miestas man irgi pažįstamas, turiu čia pažįstamų ir draugų“, – teigė Simas Buterlevičius. Jam pritarė ir V.Dabkus: „Komandos atmosfera, treneris ir visa kita atrodo gerai, problemų, manau, nebus“.
