Po sudėtingos kelio operacijos sveikstantis L.Kleiza nepuoselėja vilčių stebuklingai pasveikti iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje, tačiau reabilitaciją atlieka su šypsena. „O kodėl liūdėti? Gyju, tačiau daug kas priklauso ne nuo manęs“, – kalbėjo Toronto „Raptors“ krepšininkas.
Į Lietuvą L.Kleiza grįžo praėjusį pirmadienį. Krepšininkas stebėjo ir pirmąsias LKL finalo serijos rungtynes, tačiau galimybės apsilankyti Kauno sporto halėje neturėjo.
– Kaip tavo sveikata? Ką ji leidžia veikti laisvalaikiu? – paklausėme L.Kleizos po antrųjų LKL finalo rungtynių Vilniuje.
– Ačiū, viskas gerai. Laisvalaikiu ji leidžia tikrai daug, nesiskundžiu. Pamėtau ir kamuolį į krepšį, tačiau stovėdamas.
– Reabilitacija vyksta su šypsena?
– Taip, o kodėl liūdėti? Gyju, tačiau daug kas priklauso ne nuo manęs. Tiesiog užtrunka daug laiko ir tiek.
– Reikia daug kantrybės ir valios pastangų?
– Po kiekvienos traumos, o ypač praleidus tiek daug laiko, reikia valios sugrįžti žaisti. Kantrybė reikalinga tam, kad nesugadinti visko. Reikia palaukti, kol kremzlė sukietės.
Atsigausiu, kur aš dingsiu, – sakė L.Kleiza.
– Kaip manai, kiek laiko prireiks, kol visiškai atsigausi?
– Nežinau, dabar dar labai sunku pasakyti. Atsigausiu, kur aš dingsiu.
– Kaip dėl Lietuvos rinktinės?
– Ne, šiais metais manęs nebus... Tačiau būtinai dalyvausiu kaip svečias. Toks įvykis – būtinai sirgsiu už Lietuvą.
– Kuo tau įdomi ši LKL finalo serija?
– „Žalgiris“ prieš „Lietuvos rytą“ – visada įdomu. Čia yra derbis, rungtynės, kurios visada klostosi taškas į tašką ir neaišku, kaip baigsis. Įdomu, visiems, taigi – ir man.
– Sergi už „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“?
– Aš nežiūriu į komandas, žaidėjus, aš žiūriu į krepšinį. Šiek tiek iš kitos pusės. Man nesvarbu kas įmetė, o svarbu, kaip buvo suorganizuota ataka.