Puikiai nusiteikęs R.Javtokas su žurnalistais pasidalijo mintimis apie sezoną Valensijoje, pažintį su futbolininku Mariumi Stankevičiumi, Vladimiro Romanovo pinigus, mistinį Iliaso Zouro lapelį ir būsimą akistatą su Jonu Valančiūnu.
– Robertai, kokiomis nuotaikomis grįžti žaisti į Lietuvą?
– Labai džiaugiuosi grįždamas. Visada norėjau žaisti Lietuvoje. Jei Lietuvoje klubinio krepšinio lygis būtų kaip Ispanijoje, niekas, manau, nenorėtų išvažiuoti. Šeima irgi patenkinta, kad grįžome, aš irgi laimingas.
– Valensija siūlė pasilikti?
– Siūlė, įkalbinėjo, labai norėjo, kad pasilikčiau. Bet buvo svarstymai ir toks sprendimas. Žinoma, nesigailiu žaidęs Ispanijoje.
– Vis dėlto kodėl „Žalgiris“?
– Tai buvo vienintelis Lietuvos klubas, kuris domėjosi. Tikiuosi gauti daug žaidybinio laiko, būti svarbus komandai. Renkiesi komandą ir pagal tai, kas joje jau žaidžia. „Žalgiryje“ daug lietuvių, daug rinktinės žaidėjų. Manau, yra šansas kažką išlošti, tereikia sukurti komandoje atitinkamą atmosferą. Nesakau, kad nebuvau patenkintas žaisdamas užsienyje. Nauja patirtis, smagu buvo žaisti. Be to, jau buvau įpratęs, bet į sprendimą viskas susideda – draugai, šeima, aplinka, gerbėjai... Daug faktorių.
– Legionieriaus karjera baigta visam laikui?
– Sunku nuspėti. Norėčiau niekur daugiau nevažiuoti, bet ne viskas nuo manęs priklauso.
– Žaisdamas „Lietuvos ryte“ įsivaizdavai, kad vieną dieną atstovausi „Žalgiriui“?
– Tuomet tokios minties gal ir nebuvo. Kai žaidi pilnas emocijų negali galvoti, kad kažkada pereisi į mirtino priešo stovyklą. Bet praeina metai, į viską pradedi žiūrėti profesionaliau. Man Lietuva yra, o ne atskiri miestai. Aš juk pats šiaulietis, tai negi ten privalau žaisti? Aišku, jei būtų sąlygos, nematyčiau problemų ir Šiauliuose žaisti.
Nemanau, kad rinktinė bus silpnesnė nei pernai, nors ir nebus dviejų praėjusių metų pergalės kalvių.
– Europoje teko žaisti pas garsius trenerius, ar priimant sprendimą buvo svarbus faktorius, kas treniruos „Žalgirį“?
– Be abejo. Kalbėjau su keliais žalgiriečiais, kurie yra geros nuomonės apie trenerį. Aišku, kol pats nesusiduri treniruotėse, negali būti visiškai tikras, bet sprendžiant iš kalbų, tai yra geras treneris. Kita vertus, ateina tie metai, kai norisi kažką laimėti, o ne tiesiog papulti į gerą komandą ir užsidirbti didelius pinigus.
– Ar teko girdėti apie tą garsųjį I.Zouro lapelį?
– Teko, žinoma... Visa Europa apie jį girdėjusi (šypsosi). Pažiūrėsime, ar iš tikrųjų taip yra.
– Tai, kad Valensijos klubas nežais Eurolygoje, buvo viena iš priežasčių išvykti iš ten?
– Taip, tai buvo viena pagrindinių priežasčių. Be to, išėjo keletas žaidėjų, kurie komandai buvo labai svarbūs, ir tai taip pat prisidėjo prie apsisprendimo išeiti.
– „Žalgiriui“ teko išmokėti išpirką ar tiesiog baigėsi kontraktas?
– Taip, teko.
– Vadinasi, Vladimiras Romanovas pinigų turi...
– Jau ko ko, bet pinigų kaip šieno... (juokiasi).
– Kaip manai, ar pakilo LKL lygis nuo to laiko, kai palikai „Lietuvos rytą“?
– Skaitant spaudą susidarė įspūdis, kad tas lygis pakilo. Juk komandos, kurios, grubiai pasakysiu, yra iš kaimų, puikiai kovojo.
– Jei Jonas Valančiūnas neišvyks iš „Lietuvos ryto“, krepšinio gerbėjų LKL laukia įdomi akistata. Ką pats apie tai manai?
– Daug apie jį girdėjau, bet jo žaidžiančio daug nesu matęs. Žinau, kad auga perspektyvus krepšininkas. Rinktinėje susitiksime ir patikrinsime (šypsosi).
– Kodėl „Power Electronics“ ekipai sezonas Ispanijoje pasibaigė ketvirtfinalyje?
– Teisėjai kalti (juokiasi)... Iš tikrųjų, pralošėme stipriai komandai. Žinote, Ispanijoje ir paskutinei komandai pralaimėti nėra didelė gėda. Su visomis komandomis reikia žaisti pilna jėga. Kaip matėte, Bilbao ir „Real“ nugalėjo, tad nemanau, kad silpnam varžovui pralaimėjome. Vienų rungtynių pabaigoje nepasisekė, kitose teisėjas lemiamu momentu klaidą padarė, galiausiai gavosi taip, kad pralaimėjome seriją. Aišku, ir nuovargis prisidėjo, kadangi Pesičius – treneris rimtas (šypsosi).
Apie J.Valančiūną: Daug apie jį girdėjau, bet jo žaidžiančio daug nesu matęs. Žinau, kad auga perspektyvus krepšininkas. Rinktinėje susitiksime ir patikrinsime
– Apie Svetislavo Pesičiaus griežtumą išties daug legendų sklando. Ar darbas su juo daug nervų kainuoja?
– Tai priklauso nuo kiekvieno žaidėjo. Jei labai reaguosi, gal ir daug nervų atims. Aš su tuo treneriu dirbau dvejus metus, man tai labai geras treneris. Griežtas, bet geras treneris. Jei laimėjome tiek rungtynių, negali būti kažkas blogai. Žinoma, treniruotės pas jį nėra lengvos, jei esi silpnas – neišlaikai. Vis dėlto mūsų komandoje buvo susirinkę stiprūs žaidėjai, kurie išlaikė jo egzaminus. Pabaigoje pritrūkome sėkmės, bet tai nereiškia, kad treneris blogas.
– Ispaniškai laisvai šneki?
– Ne... Galiu restorane alaus užsisakyti, bet laisvai nekalbu. Klube visi angliškai šnekėjo, todėl neprireikė. Dukra šneka ispaniškai.
– Ar futbolą Ispanijoje dažnai teko stebėti ir ar su „Valencios“ klube žaidusiu Mariumi Stankevičiumi teko bendrauti? Futbolas pačiam patinka?
– Patinka. Aišku, nesu tas, kuris žiūri kiekvienas rungtynes. Su Stankevičium susibendravome ir tapome tikrai gerais draugais. Kai tik būdavo laisvo laiko, eidavau žiūrėti jo rungtynių. Labai patikdavo, nes nebuvau matęs tokio lygio futbolo. Didelį įspūdį padarė „Barcelonos“ ir „Real“ rungtynės, kurios vyko Valensijoje.
– Ką veiksi šį laisvą mėnesį?
– Pailsėsiu, o po to pradėsiu sportuoti. Niekada nenoriu į rinktinę atvažiuoti tiesiai iš pliažo, nes tokiu atveju ir pačiam būna sunkiau, ir traumų rizika padidėja. Taip kad palaikysiu formą.
– Ką manai apie rinktinės kandidatų sąrašą?
– Nemanau, kad rinktinė bus silpnesnė nei pernai, nors nebus dviejų praėjusių metų pergalės kalvių. Tikiuosi, visi susirinks su dideliu noru, pailsėję, užsidegę, ir vėl trokš įrodyti, jog esame kažko verti. Pasakyti, kurie iš 20-ies pateks į galutinį 14-uką, išties labai sunku.
