- Kas jums yra krepšinis ir ką jaučiate būdamas aikštelėje? – paklausė jaunosios „Žalgirio“ žurnalistės Goda Vancevičiūtė ir Austėja Mačikūnaitė.
- Darbas, bet kartu ir malonumas. Kiekvienas svajoja turėti darbą, kuris teikia malonumą, o kai būni aikštelėje, vienintelis noras – laimėti.
- Ar turite žaidėją į kurį lygiavotės ar lygiuojatės iki šiol?
- Ne, tikrai niekada neturėjau. Nebuvau toks fanatikas, kuris stebėtų visas varžybas ir į ką nors lygiuotųsi.
- Jūsų įsimintiniausia akimirka žaidžiant krepšinį?
- Dažniausiai tai būna pralaimėjimai, nes pergalės greitai pasimiršta. Pralaimėjimas Europos čempionate makedonams – vienas nemaloniausių, bet, deja, įsimintiniausių įvykių.
- Ką manote apie Lino Kleizos ir Rimanto Kaukėno įsteigtus fondus? Galbūt esate pagalvojęs apie kažką panašaus?
- Paprasčiausiai tai atrodys kaip mados klyksmas, kol kas tikrai nieko neplanuoju. Jie sukūrė – aš labai džiaugiuosi, tiesiog atrodytų kvaila ir man daryti tą patį.
- Ką veikiate laisvu metu nevykstant treniruotėms?
- Važiuoju į Vilnių. Praleidžiu kiek įmanoma daugiau laiko su šeima.
- Ką norėtumėte išbandyti, ko dar nesate išbandęs iki šiol?
- Norėčiau išbandyti slidinėjimą, taip pat ir daug kitų ekstremalių sporto šakų, bet šiuo metu mums tai draudžiama, nes galime patirti traumų.
- Kaip manote, kuo gyvenimas skiriasi nuo tiesiog egzistavimo?
- Gyvenimas yra tada, kai juo džiaugiesi, o egzistavimas – kai nuo ryto iki vakaro eini į nemėgstamą darbą.
- Ar visada pasitikite savimi, kad ir ką bedarytumėte?
- Yra sričių, kur ne visada gali savimi pasitikėti, kai kur reikia ir kitų žmonių nuomonių, bet dažniausiai sprendimus bandau priimti pats, nevengdamas kitų sričių profesionalų patarimų.
- Ką palinkėtumėte tiems, kurie bando siekti savo tikslo?
- Užsispirti ir siekti dar labiau (šypsosi).
