Graikas vieną geriausių jaunosios kartos Lietuvos krepšininkų marino ant atsarginių žaidėjų suolo. V.Čižauskas epizodiškai Eurolygoje žaidė tik vienas iš trijų, LKL – dvejas iš trijų rungtynes. Nors prieš prasidedant sezonui buvo tarsi savaime aišku, kad stabiliai ir patikimai rungtyniaujantis 190 cm ūgio V.Čižauskas bus labai svarbi atjaunėjusios komandos dalis.
„Auksinės“ Jono Valančiūno kartos įžaidėjas V.Čižauskas su savo bendraamžiais yra laimėjęs visus čempionatus, kuriuose tik žaidė: Europos jaunučių olimpinį festivalį (2007 m.), kuriame buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju, Europos jaunučių čempionatą (2008 m.), Europos jaunių čempionatą (2010 m.), Pasaulio jaunimo čempionatą (2011 m.), Europos jaunimo čempionatą (2012 m.).
A.Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinis taip pat jau yra įgijęs nemažai patirties žaisdamas su vyrais.
Nuo 2009 m. rungtyniavo Lietuvos krepšinio lygoje, praėjusį sezoną paragavo legionieriaus duonos Ispanijoje (Valjadolido „Bancos de Rueda“), o vasarą įgijo daug patirties su rinktine.
Į „Žalgirį“ pakviestas V.Čižauskas tikėjosi praleisti nemažai minučių aikštėje. Tačiau kaišiadorietis nelinkęs dairytis atgal.
Komandos vairą perėmus Sauliui Štombergui, kuris jaunuosius žalgiriečius puikiai pažįsta ir jais pasitiki, krepšininkui atsirado viltis pagaliau įrodyti ko yra vertas. Klubo direktorius Paulius Motiejūnas taip pat ne kartą pabrėžė, kad šildydami atsarginių žaidėjų suolą jauni krepšininkai netobulės.
– Vasarą praleidote treniruodamasis ir žaisdamas su vyrų rinktine. Šis laikas buvo naudingas?, – 15min.lt paklausė V.Čižausko.
– Rinktinės lygis yra labai aukštas. Į ją susirenka visi geriausi Lietuvos žaidėjai, todėl ir treniruotės kitokios negu klubuose. Su rinktine praleista vasara man buvo visapusiškai naudinga. Įgijau daugiau pasitikėjimo savimi. Taip pat patobulėjau ir individualiai, nes papildomai dirbdavau su treneriais.
– Puikiai pasirodęs rinktinės stovyklose, „Žalgiryje“ turbūt tikėjotės daugiau laiko aikštėje praleisti?
– Jau prieš sezoną treneris Illias Zouros kalbėjo, kad mūsų bus daug žaidėjų ir kai kurių neregistruos rungtynėms, nes yra 17 žaidėjų, o žaidžia tik 12. Ir net ne visada visi tie dvylika išbėga į aikštę. Taigi, galvojau, kad kartais manęs neregistruos, bet ne taip dažnai. Tikėjausi, kad daugiau žaisiu. Bet buvo kaip buvo, gal dabar (treneriu tapus Sauliui Štombergui, – red. past.) kas nors pasikeis.
– Kalbėdavotės su Illias Zouros prieš sezoną apie savo vaidmenį komandoje?
– Taip, treneris daug bendraudavo su kiekvienu žaidėju individualiai. Tačiau kokie kiekvieno vaidmenys bus, daug nekalbėjome. Kadangi mūsų yra daug žaidėjų, tai sakė, kad vieną dieną žais vieni, kitą – kiti. Kaip kam seksis.
– Komandoje yra patyręs jūsų pozicijos žaidėjas Šarūnas Jasikevičius. Jo buvimas komandoje daug reiškia?
– Taip, nes jis yra ne eilinis žaidėjas, o vienas geriausių Europos įžaidėjų. Tikiuosi, kad duos daug patarimų ir bus iš ko pasimokyti. Su juo teko susipažinti jau anksčiau, kai pernai Ispanijoje žaidėme vienas prieš kitą.
– Šaras neužrietęs nosies?
– Ne, tikrai ne (juokiasi, – red. past.).
– Kuris įžaidėjas labiausiai imponuoja? Į ką panašus norėtumėte būti?
– Nenorėčiau būti į kažką labai panašus, norėčiau pats būti kažkuo išskirtinis. Daugelio įžaidėjų žaidimą stebiu, taip pat ir Jasikevičiaus, tačiau vieno mėgstamiausio neturiu.
– Jei pažvelgtumėte į save iš šalies, kokias stipriąsias ir silpnąsias savo puses įvardintumėte?
– Man sunku į save pažvelgti iš šalies. Reikėtų kitų apie tai klausti. Nemėgstu apie tai kalbėti. Gal treneris galėtų pasakyti.
