Krepšininkas į klausimus atsakinėjo šypsodamasis ir nevengė papokštauti.
– Jonai, tokiu žaidimu bandei atsidėkoti sirgaliams, kurie rekordinių balsų skaičiumi išrinko dalyvauti šiose rungtynėse?
– Taip, bandžiau daryti viską, ką galėjau. Kažkas pavyko, kažkas ne.
– Kas sekėsi geriausiai?
– Geriausiai sekėsi fotografuoti. Manau, baigęs karjerą galėsiu dirbti šį darbą (juokiasi).
– O kas nesisekė?
– Turbūt prasčiausiai sekėsi žaisti krepšinį.
– Ar prieš rungtynes su komandos draugais bandėte atidirbti kokius nors triukus?
– Ne, tiesiog improvizavome. Kas šovė į galvą, tą ir darėme. Manau, taip geriausiai gaunasi. Kai bandai surežisuoti, efektas mažesnis.
– Koks jausmas žaisti kartu su Lietuvos rinktinės žaidėjais?
– Labai gerai pavykdavo žaisti du prieš du (juokiasi). Visi vaikinai labai draugiški, tiesiog tvyrojo gera atmosfera. Buvo smagu.
– Įdėjai į savo krepšį...
– Tiesiog mačiau, kad varžovas neįdėjo. Šiek tiek jo pagailo, todėl ir įdėjau.
– Ką darysi su laimėtais pinigais (4000 litų)?
– Draugai jau susiskirstė dalimis, kas kiek pasiims (juokiasi). Jei rimtai – nežinau. Pridėsiu prie savo santaupų.
– Kokius nurodymus davė treneris?
– Treneris liepę spausti priešininkus, bet nepavyko, nes jų žaidėjai labai geri. Tiek „Lietuvos ryto“, tiek „Žalgirio“, tiek „Šiaulių“... Tai mums labiausiai pakišo koją. Bet, manau, laimėjome mes (juokiasi).
– „Legionieriai“ pabaigoje buvo persvėrę rezultatą. Tuomet prasidėjo kova dėl principinės pergalės?
– Taip, nes visi nori laimėti. Vistiek tai labiau lietuvių šventė. Aišku, aš būčiau buvęs nieko prieš, jei ir varžovai būtų laimėję. „Žvaigždžių dienoje“ ne pergalė yra svarbiausia.
