Šarūnas Jasikevičius tūžo dėl 26-erių krepšininko gynybos, dėl kurios prieš tai buvusioje atakoje „Olympiakos“ įrideno du lengvus taškus iš po krepšio.
Detalės, detalės, detalės, kurių reikalauja iš savo auklėtinių Šaras, apibaręs E.Ulanovą po taiklaus tritaškio, kuris lyg ir turėjo leisti treneriui atsikvėpti.
„Nieko – pastaba visada reikalinga. Žiūrėsime per peržiūrą. Tų klaidų neišvengėme. Buvo jų. Buvo ir lengvesnių jų metimų, tačiau tai komandinė, labai svarbi pergalė“, – atsiduso E.Ulanovas, per 30 minučių iki lemtingo metimo prametęs visus tris dvitaškius ir vieną tritaškį.
Tačiau buvo, kas užpuolė ir be jo, o E.Ulanovas daug savo žaidimo laiko skyrė gynybai prieš pavojingiausią varžovų žaidėją.
Vassilis Spanoulis baigė rungtynes net su 25 taškais, bet pataikė tik 8 metimus iš 18 ir daugumą jų prametė atsakingiausiu metu ketvirtojo kėlinio ir pratęsimo pabaigoje.
Kritinėmis akimirkomis 36-erių veteranas netgi nebedrįsdavo vienas prieš vieną atakuoti žalgiriečių ir numesdavo kamuolį komandos draugams.
„Neblogai susigynėme, kas liečia tą patį Spanoulį, ypač per pratęsimą. Rungtynės buvo negražios, varginančios žiūrovą, bet taip čia jau reikia žaisti“, – po pergalės 87:78 sakė E.Ulanovas.
– Kaip pavyko po pertraukos pristabdyti Spanoulį?
– Žinote, jis žaidė nemažai minučių ir pats gynyboje turėjo vaikytis Artūrą. Kartais jie keičiasi, tai Spanouliui teko atstovėti prieš mūsų didelius. Ir nėra lengva. Kai imiesi atsakomybės vienas, realiai, visą ketvirtą kėlinį, kažkada pritrūksta jėgų.
Bet manau, kad dar nieko nepadarėme. Žiūrėsime, kas bus toliau.
– Kas leido atsilaikyti rungtynių pradžioje nepaisant tokio prasto pataikymo?
– Na, nežinau... Pradžia kažkoks kosmosas. Galbūt jaudulys mus išmušė iš vėžių.
Nežaidėme ir komandiškai. Buvo pavieniai veiksmai. Nebuvo kalbėjimo, komandiškumo. Bet svarbiausia, kad kai reikėjo, mes kartu pradėjome žaisti ir dalį rungtynių laikėmės plano.
– Kas atnešė rungtynių lūžį?
– Sakiau prieš rungtynes, kad mums reikia laikytis taškas į tašką ir neleisti jiems pabėgti. Tai labai patyrusi komanda su labai dideliu charakteriu. Matėme tokių n jų rungtynių.
Norėjome geriau paruošti puolimą, laikytis plano gynyboje, palaikėme vienas kitą. Kai mačas vyko taškas į tašką, jis galėjo pasisukti į bet kurią pusę. Bet šiandien, kaip komanda, buvome geresni.
– Debiutas atkrintamosiose. Gal ne taip čia ir baisu?
– Tikrai, pradžioje, kažkas, sakau, tokia atsakomybė didelė ir panašiai. Bet šiai dienai kaip komanda, kai žaidžiame taip gerai, kiekvieną epizodą atiduodame šimtu procentų, dedame visas pastangas ir net nesijaučia.
Eini, palaikai komandos draugą ir negalvoji – čia atkrintamosios ar lemiamos rungtynės. Tiesiog smagu, kad viskas pavyksta.
– Ką tokio padarė „Olympiakos“ gynyba, kad pirmą taiklų metimą pataikėte tik 43 minutę?
– Žaidžiau vienas prieš vieną, bet, matėte, nepataikiau. Ką mečiau, tas nekrito. Turėjome ir kitų opcijų puolime, bet nesuku galvos. Aišku, visas rungtynes bėgioti nėra smagiausias dalykas. Bet svarbiausia, kad įkrito tas tritaškis.
– Turbūt, jei ne besibaigiantis atakos laikas, visą mačą nebūtumėte metęs tolimo metimo?
– Jei atakai būtų daugiau laiko, turbūt ieškočiau prasiveržimo, nemesčiau. Turėjome daug opcijų, gerai išvesdavome mažiukus. Bet įkrito tai įkrito.
