| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Budučnost“ | 20:00 | Kaunas |
Antrojo Eurolygos rato skaičiai pasako viską.
„Žalgiris“ per 7 antrojo rato rungtynes ketvirtajame kėlinyje įmesdavo vid. 16,9 taško ir praleisdavo 22,4 taško. Tai reiškia, kad ketvirtuosius kėlinius žalgiriečiai pralaimi vid. 5,5 taško skirtumu.
O tai labai reikšmingi skaičiai. 18 iš 22 „Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje sprendėsi būtent lemiamame kėlinyje.
Ketvirtųjų kėlinių nokautai nulėmė bent tris pastarąsias „Žalgirio“ nesėkmes Eurolygoje – Milane, Chimkuose ir Barselonoje, bei KMT finale su „Rytu“.
Nors akivaizdžiai užsikerta „Žalgirio“ puolimas, su dar didesnėmis problemomis žalgiriečiai susiduria gindamiesi. „Olimpia“ ir „Chimki“ į „Žalgirio“ krepšį lemiamoje mačo dalyje suvertė atitinkamai 28 ir 27 taškus, „Rytas“ – taip pat 27. Net 10 kartų šį sezoną „Žalgiris“ ketvirtajame ketvirtyje praleido daugiau nei 25 taškus.
Statistiškai paskaičiuota, kad „Žalgirio“ gynyba ketvirtajame kėlinyje yra blogiausia visoje Eurolygoje skaičiuojant ne tik lemiamas 10 minučių atkarpas, bet ir žvelgiant į visus visų komandų kėlinius.
Palyginimui, pirmajame kėlinyje žalgiriečiai praleidžia vid. 19,7, antrajame – 18,6, trečiajame – 17,6 taško.
„Kažkiek, aišku, turime idėjų. Ne viską diskutuosiu viešai, bet idėjų yra, – prieš penktadienio rungtynes su Podgoricos „Budučnost“ 24sek sakė Šarūnas Jasikevičius. – Bandysime galbūt kažką keisti. Dar didinsime rotaciją. Žiūrėsime – nėra lengva.“
Negali sakyti, kad Šarūnas Jasikevičius su trenerių štabu tik dabar pradėjo ieškoti ketvirtojo kėlinio košmaro sprendinių.
„Žalgirio“ treneris yra pats dinamiškiausias visoje Eurolygoje priimdamas sprendimus ketvirtajame kėlinyje. „Žalgiris“ yra daugiausiai keitimų lemiamoje 10 minučių atkarpoje padariusi komanda (278, vid. 12,6 per ketvirtąjį kėlinį).
Tik antrajame kėlinyje „Žalgiris“ keičia žaidėjus intensyviau (246), bet ketvirtojo kėlinio žaidėjų rotacija yra didžiausia.
Artimiausią varžovę „Maccabi“ žalgiriečiai lenkia net 71 keitimu (207, vid. 9,4). Palyginimui, „Budučnost“ šį sezoną ketvirtajame kėlinyje padarė tik 109 keitimus (4,9 per ketvirtąjį kėlinį).
Tai reiškia, kad Šaras aktyviai reaguoja į situacijas ieško tinkamiausio sprendimo. Tą pagrindžia ir minutės pertraukėlių statistika – su 45 minutės pertraukėlėmis ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ yra pirmas Eurolygoje.
Ar tai gali išbalansuoti žaidėjus? Klausimas. Nes, pavyzdžiui, pirmajame kėlinyje „Žalgiris“ daro mažiausiai keitimų per visus ketvirčius (139), beje, tiek pat, kiek „Olympiakos“, bet tendencija tokia, kad žaliai balti pralaimi pirmus kėlinius 1,4 taško skirtumu.
Rungtynių startas, beje, yra ryški „Žalgirio“ problema antrajame Eurolygos rate. Pirmuosius kėlinius žalgiriečiai nuo 16-ojo turo pralaimi vid. net 5,7 taško skirtumu, o iki pertraukos susidaro neigiamą 7 taškų deficitą.
Antrajame Eurolygos rate „Žalgiris“ laimi tik vienintelį kėlinį – trečiąjį. Po pertraukos žalgiriečiai renka vid. net 4,6 taško daugiau nei varžovai. Beje, praleidžia vos 15,1 taško, kai, palyginimui, ketvirtajame kėlinyje į „Žalgirio“ krepšį antrajame rate krenta net 7,3 taško daugiau nei trečiajame.
Šarūnas Jasikevičius eliminavo nuovargio versiją. Nuovargis, pirmiausia, žaidėjams pasijaučia fiziškai, o galiausiai – psichologiškai, kai nuvargusi galva prastai skaito situacijas ir priima ne geriausius sprendimus.
Joks žalgirietis Eurolygoje ant parketo neišbūna 26 minučių, todėl nuovargio klausimas neturėtų daryti įtakos „Žalgirio“ rezultatams.
Aukštesnis varžovų meistriškumas? „Žalgiris“ Eurolygoje ir taip rungtyniauja kartais virš arba ant savo galimybių ribos (juolab, kai komandą išretino traumos), todėl sutinkant 25+ milijonų eurų biudžeto komandas, natūralu, jei jose yra talentingesnių krepšininkų.
Kita vertus, „Ryto“ nokautas ketvirtajame kėlinyje parodė, kad tai nebėra tik meistriškumo klausimas.
„Galbūt yra kažkokių lyderystės problemų. Trūksta žudiko instinkto, – svarstė Š.Jasikevičius. – Jei pirmauji 9 taškais ir normaliai komandai, ypač žaidžiančiai namie, duosi galimybių, jomis galbūt pasinaudos. Mes paliekame tuos šansus ir tie šansai šiemet ne mūsų pusėje.“
Pastaraisiais metais „Žalgiris“ turėjo aiškius lyderius.
Kevinas Pangosas turėjo ir užtektinai meistriškumo, ir drąsos imtis svarbiausių metimų atsakomybės. Ketvirtuosiuose kėliniuose jis rinkdavo vid. 3,9 taško ir sėkmingai užbaigdavo išpuolius tiek iš dviejų (51 proc.), tiek iš trijų (47,1 proc.) taškų zonos.
Nate'as Woltersas, kurio arkliukas yra įkirtimai į baudos aikštelę ir vaivorykštės metimai, nėra toks universalus karys. Kai priešininkų gynyba susispaudžia ir uždaro amerikiečiui pakilimo taką, N.Woltersas užsimala su kamuoliu prie tritaškio linijos ten nekeldamas realios grėsmės susprogdinti varžovų krepšį tritaške bomba.
Vasilije Micičius buvo panašus prasiveržimų meistras, bet jis turėjo ir kietesnį charakterį, ir, ko gero, dar aukštesnio lygio įgūdį pralįsti pro gynybines užtvaras ir įridenti sudėtingą metimą.
Kuo K.Pangosas ketvirtuosiuose kėliniuose padėdavo „Žalgiriui“, tai geresniu visos komandos kontroliavimu. Į lemiamus išpuolius būdavo sėkmingai įvedami tiek Edgaras Ulanovas, tiek Paulius Jankūnas, tiek kiti krepšininkai. Tai – irgi lyderio savybės.
Ar jų turi Nate'as Woltersas? Trijuose Europos klubuose žaidęs N.Woltersas čempionu tapo tik su Belgrado „Crvena zvezda“, bet Serbijoje atliko dublerinio įžaidėjo funkcijas. Net ir Stambulo „Bešiktaš“ gretose rinkęs vid. 15,6 taško ir 5,3 rezultatyvaus perdavimo, jis nebaigė sezono Turkijoje, nes buvo atleistas – komanda demonstravo labai prastus rezultatus.
Vienaip ar kitaip, savo galvosūkius „Žalgiris“ turės spręsti be pagrindinio įžaidėjo. Į jo vietą stos Leo Westermannas – gerokai drąsesnis ir kūrybiškesnis, bet gan ryškių limitacijų puolime ir gynyboje dėl greičio stygiaus turintis krepšininkas.
Bet sugrįžkime prie gynybos. Ten tų lyderio savybių, ko gero, reikia mažiau. Ginantis svarbiausia plano laikymasis, drausmė ir situacijų skaitymas. Šį sezoną kritiniu metu „Žalgiriui“ kartais to stebinančiai trūksta.
Per keletą pastarųjų rungtynių išryškėjo didžiausios „Žalgirio“ gynybos spragos.
Ketvirtuosiuose kėliniuose „Žalgiris“ baudžiamas neišvengiamais taškais, jei tik paleidžia varžovus į greitą ataką. Laimei, tų išpuolių varžovai rengia nedaug, bet jeigu tik įsibėgėja, viskas baigiasi arba lengvais taškais, arba vizitu prie baudų metimo linijos.
„Žalgiris“ varžovams suteikia nemažai antrųjų šansų. Daugiausiai, kai naudoja gynybos sistemą keičiantis ginamaisiais. Pavyzdžiui, kai Brandonas Daviesas iššoka prie perimetro stabdyti mažo žaidėjo su kamuoliu, susilpnėja lanko gynyba, todėl net ir po netaiklaus metimo, priešininkai turi galimybę jį kartoti.
Nepaisant ilgų rankų, gan greitų kojų ir mobilumo, B.Daviesui stabdyti varžovų mažiukus pastaruoju metu sekasi gan sunkiai. „Synergy“ duomenimis, per vieną tokį išpuolį vienas prieš vieną amerikietis praleidžia vid. 1,25 taško per ataką. Pagal Eurolygos duomenis, tai vertinamas kaip prastas rezultatas.
Tad neretai arba varžovas vienas prieš vieną įveikia B.Davieso gynybą metimu į krepšį, arba prasiveržęs sudrasko „Žalgirio“ gynybą ir joje atranda atsidengusius komandos draugus, kurie neklysta atakuodami krepšį.
Blogiausia, kad ši gynyba dažnai veikia efektyviausiai. Pats Š.Jasikevičius yra užsiminęs, kad komanda prie gynybos keistis dengiamaisiais dažniausiai pereina nepasiteisinus kitoms variacijoms.
Varžovo priešais save kartais neišlaiko ir Nate'as Woltersas. Nors gindamasis du prieš du amerikietis po tokių išpuolių savo tiesioginiams oponentams leidžia pelnyti 0,764 taško – maždaug Eurolygos vidurkis, pastaruoju metu ketvirtuosiuose kėliniuose būtent po „Žalgirio“ įžaidėjo gynybos klaidų lūždavo žaliai baltų užtvaros.
Įdomus sutapimas. Daugiausiai taškų per trejas pastarąsias Eurolygos rungtynes praleido penketai, kuriuose žaidė B.Daviesas ir N.Woltersas.
Gynyboje „Žalgiriui“ trūksta komunikacijos padedant komandos draugams rotuojant gynybai. Kai kur trūksta geresnio situacijų skaitymo. Galbūt todėl Deonas Thompsonas dar nenaudojamas didelės atsakomybės mačuose. Kai kur trūksta ir patirties, kur, pavyzdžiui, individualiai labai pajėgus gynėjas Marius Grigonis užleidžia laisvą koridorių aikštės link tiesiog ne laiku ir per staigiai prišokęs į netinkamą aikštės plotą.
Ieškant sėkmingo penketo formulės, būtų galima prisiminti faktą, kad „Žalgiris“ praėjusį sezoną dažniau finišuodavo rungtynėse su Pauliaus Jankūno ir Aarono White'o pora baudos aikštelėje.
Praėjusį sezoną ketvirtuosiuose kėliniuose P.Jankūno teigiama įtaka siekė 22 taškus – daugiausiai visame „Žalgiryje“. Palyginimui, B.Davieso +/ – rodiklis siekė -69.
Šį sezoną ketvirtajame kėlinyje P.Jankūno +/ – rodiklis yra -19, B.Davieso -30.
Bet šį sezoną penketo su P.Jankūnu ir A.White'u idėjos dažniausiai tekdavo atsisakyti dėl kapitono traumų (sužaidė tik 15 iš 22 Eurolygos rungtynių), skausmų ir išsimušusio ritmo, kuris neleisdavo pilna jėga atžaisti visų rungtynių. Visa tai akivaizdžiai sulėtino P.Jankūną.
Įdomu, kad praėjusį sezoną „Žalgiris“ irgi prastai gindavosi ketvirtuosiuose kėliniuose – praleisdavo vid. 21,9 taško, t.y. vos 0,4 mažiau nei dabar. Tik skirtumas tas, kad žalgiriečiai pernai rinko vid. 4,6 taško daugiau, nei „Žalgiris“ įmeta antrajame Eurolygos rate.
Atrodo, varžovų taktika susispausti gynyboje provokuojant neužtikrintus „Žalgirio“ metikus ir keistis dengiamaisiais kol kas pasiteisina labai efektyviai.
Visas šis problemų kompleksas pastūmėjo „Žalgirį“ į kritinę padėtį kelyje Eurolygos ketvirtfinalio link.
Kaip pasakytų Šaras, skaičiai ne visada pasako viską.
„Žalgirio“ strategas ketvirtuosiuose kėliniuose išbando įvairias variacijas, vis kaitalioja gynybos sistemas ir ieško naujų galimybių puolime. Bet pergalingo derinio jis dar taip ir neatrado.
Ketvirtųjų kėlinių problema tapo kol kas didžiausiu Šarūno Jasikevičiaus galvosūkiu „Žalgiryje“. Jo galimus sprendinius galbūt išvysime jau penktadienio mūšyje su „Budučnost“.
