Keturis kartus Eurolygos trofėjų savo rankose laikęs Š.Jasikevičius priverstas taikstytis su prastu sezonu ne tik Atėnų „Panathinaikos“ komandai, bet ir pačiam. Vis dėlto krepšininkas pastaruoju metu žaidžia vis sėkmingiau, o kovoti liko tik dėl vieno – apginti Graikijos krepšinio lygos nugalėtojų vardą.
„Štai tokios prasto žaidimo Eurolygos „Top-16“ etape pasekmės. Mums nuobodu, tačiau ką padarysi. Žinau, kad sirgaliai nėra pratę prie tokių sezonų, tačiau tikiuosi, kad jie mus supranta“, – Graikijos žiniasklaidai teigė 34 metų 192 cm ūgio atakų organizatorius.
– Ką pasakytum „Panathinaikos“ gerbėjui, kaltinančiam komandą dėl jau prarastų dviejų titulų?
– Traumos padarė savo darbą. Tai gali atrodyti kaip pasiteisinimas, tačiau taip nėra. Nelengva kautis be kelių pagrindinių žaidėjų ir turint krepšininkus, dėl įvairių susižeidimų negalinčius atiduoti visų savo jėgų. Sunkiai treniravomės, buvome motyvuoti ir išalkę titulų, bet tos traumos... Kai taip nutinka, viskas nebevyksta taip, kaip norėtųsi, pradedi nervintis ir tai tampa užkrečiama.
– Kas sukelia daugiau emocijų? Praėjusių metų triumfas Eurolygoje ar netikėtai greitai pasibaigęs žygis Europoje 2008 ir 2010 metais?
– Visa tai sukelia daug emocijų. Tačiau labiausiai įsimena pergalės. Reikia pripažinti, kad nuolatos būti nugalėtoju yra neįmanoma. Juk ir kitos komandos turi didelius biudžetus, gerus žaidėjus bei trenerius.
– Ar visos komandos vertos dalyvauti finalo ketverte?
– „Partizan“ ne tik sugebėjo visus ant menčių guldyti savo aikštėje, bet ir ketvirtfinalyje įrodė, kad gali žaisti svečiuose. Nepaisydami kuklaus biudžeto, serbai randa būdų, kaip kasmet sužibėti. „Olympiacos“ turi didžiausią biudžetą Europoje bei puikius krepšininkus ir sumanų trenerį. „Regal Barcelona“ pastaraisiais metais demonstruoja puikų žaidimą ir yra verta laimėti Eurolygą. Tuo tarpu CSKA yra pati stabiliausia ekipa, finalo ketverte dalyvaujanti jau aštuntus metus iš eilės. Visi klubai verti būti Paryžiuje.
– Kalbama, kad po sunkios kelio traumos tu jau nebesi toks, koks buvai prieš kelerius metus. Ką tu apie tai manai?
– Nieko! Šaras tiesiog nori būti sveikas. Jaučiu, kad pastaruoju metu nuolat tobulėju, o treniruotėse dirbu labai sunkiai. Beje, „Panathinaikos“ fizinio pasiruošimo treneris juokauja, kad mes jau tapome lyg pora. (Juokiasi.)
– Jeigu galėtume atsukti laiką atgal, ar vėl atsigultum ant operacinės stalo ir atliktum tokią operaciją?
– Tai buvo vienintelė galimybė ir aš neturėjau kitos išeities.
– Nemanai, kad po traumos pasikeitė tavo santykiai su Željko Obradovičiumi?
– Ne, tikrai taip nemanau. Su treneriu mano santykiai yra puikūs. Su juo jau dirbu trejus metus. Žinoma, būna atvejų, kai mūsų nuomonės nesutampa, tačiau palaikome gerus santykius. Priežastis, kodėl atvykau į „Panathinaikos“, buvo būtent treneris Obradovičius.
– Ar nesigaili, kad vasarą pratęsei sutartį su „Panathinaikos“?
– Tikrai ne. Vienintelis dalykas, kurį norėčiau pakeisti, tai yra po operacijos išgyti greičiau ir sezono pradžioje jaustis taip, kaip jaučiuosi dabar.
– Jei vasarą turėtum rinkti iš „Panathinaikos“, „Regal Barcelona“ ir „Maccabi“, kaip pasielgtum?
– Visada sakiau, kad noriu žaisti ten, kur jaučiu kažką ypatingo. Tai yra labai svarbu. Nenoriu tik treniruotis ir žaisti vien todėl, kad mėnesio pabaigoje gaučiau atlyginimą. Labai mėgstu „Panathinaikos“. Jei klubas norės mane pasilikti, aš liksiu Atėnuose. Toks mano prioritetas.
– Ką manai apie puikiai žaidžiančią „Olympiacos“ ekipą? Ar sutinki, kad Linas Kleiza yra svarbiausias Pirėjo klubo žaidėjas?
– Manau, kad „Olympiacos“ šiemet žaidžia geriau nei pernai. Teodosičius tapo svarbia ekipos dalimi, Childressas galutinai pritapo Europoje, o Kleiza komandai yra labai svarbus, nes jis taip pat atriša rankas bendraklubiams. Toks „Olympiacos“ žaidimas manęs nestebina. Jau prieš sezoną maniau, kad šią ekipą šiemet bus labai sunku nugalėti.
– Kokios nuotaikos prieš prasidedant Graikijos pirmenybių atkrintamosioms rungtynėms?
– Kai komandą taip retina traumos, netrūksta abejonių. Tikiuosi, per likusią sezono dalį išliksime sveiki, galėsime normaliai treniruotis ir treneriai tinkamai paruoš mus svarbiausioms kovoms. Manau, turime daug šansų apginti čempionų titulą.
– Kas tave labiausiai atpalaiduoja?
– Buvimas tarp gerų draugų, atostogos, kelionės ir krepšinis. Būtent jis padeda pamiršti visus rūpesčius. Kai kas nors vyksta ne ta linkme, kokia norėtum, krepšinis – geriausias būdas tai pamiršti.
– Ko labiausiai bijai?
– Artimųjų ligų bei jų netekčių. Dauguma mūsų yra praradę mums svarbių žmonių, o tai mane asmeniškai tikrai gąsdina.
– Pamirškime krepšinį. Kokia didžiausia tavo svajonė?
– Toji svajonė jau išsipildžiusi – turiu šeimą. Negalėčiau prašyti ir norėti nieko daugiau.
