Jonas Vainauskas: „Stepui Babrauskui turėtų būti suteiktas šansas rinktinėje“

– Sausio 19 dieną įvyks geriausių Lietuvos sportininkų apdovanojimai. Ar nors vienas krepšininkas nusipelnė apdovanojimo už 2014 metus?

– Geriausiųjų sąraše kiekvienais metais nors vienas Lietuvos krepšininkas privalo būti, tačiau išskirti nors vieną ar kelis, kurie pretenduotų laimėti šį prestižinį titulą, negalėčiau. Praėjusiais metais Lietuvos krepšinis išsiskyrė labiau komandiniais pasiekimais. Visų pirma, neblogas Lietuvos rinktinės pasirodymas pasaulio čempionate. Taip pat, palyginti sensacingas Klaipėdos „Neptūno“ kilimas viso sezono metu.

Į rinktinę gali pretenduoti ir Šarūnas Vasiliauskas, ir Mindaugas Girdžiūnas, taip pat Paulius Dambrauskas.

– Ar teisus būčiau sakydamas, kad arčiausiai individualaus apdovanojimo praėjusiais metais turėtų būti Jonas Valančiūnas?

– Manau, kad tiek Jonas Valančiūnas, tiek Donatas Motiejūnas, tiek Jonas Mačiulis. Iš šio trejeto, kiekvienas galėtų pretenduoti į vieną ar į kitą apdovanojimą.

– Kuriems rinktinės krepšininkams 2014-ieji turėtų būti paskutiniai, kaip rinktinės krepšininkams?

– Mes turime jauną, perspektyvią ir labai stiprią aukštaūgių grandį. Manau, kad ji viena stipriausių pasaulyje. Tiek J.Valančiūnas, tiek D.Motiejūnas, tiek netrukus prie jų prisijungsiantis Domantas Sabonis – tai mūsų rinktinės ateitis.

O krepšininkai, kurie atsidūrė ant atsisveikinimo slenksčio: tai ir Robertas Javtokas, ir broliai Lavrinovičiai, ir Simas Jasaitis. Jie per daugelį metų padarė labai daug dėl savo šalies, tačiau mes turime kuo juos pakeisti. O su atsinaujinusia komanda šiais metais galime siekti kelialapio į olimpines žaidynes ir kitąmet turėti dar vieną svajonių rinktinę.

– Domantas Sabonis – 2015 metų rinktinės žaidėjas ar vėliau?

– Manau, kad jis turėtų būti kviečiamas jau šiemet. Tie metai būtų tokie pereinamieji, kai jis galėtų susipažinti su komanda ir priprasti prie jos.

– Pastaraisiais metais Jonui Kazlauskui galvą skaudėjo dėl įžaidėjo, kad nėra iš ko rinktis. Ar nebus šiemet taip, kad treneriui skaudės galvą dėl to, kad nežinos kurį pasirinkti?

– Iš tikro, šiemet bus daug lengviau. Pernai susiformavo tiek Lukas Lekavičius, tiek Vaidas Kariniauskas, kurie jau dabar turi Eurolygos patirties. Taip pat į rinktinę gali pretenduoti ir Šarūnas Vasiliauskas, ir Mindaugas Girdžiūnas, ir Paulius Dambrauskas.

– Nepaminėjote nei Žygimanto Janavičiaus, nei Ado Juškevičiaus.

Paskutinį šansą būtų galima suteikti Stepui Babrauskui. Taip pat Martynas Gecevičius, kuris, sudarius sąlygas atakuoti laisvam, yra mirtinas ginklas.

– Ž.Janavičius Manto Kalniečio tikrai nepakeis, nes tai yra ne to lygio žaidėjas. Mano nuomone, jo lygis Lietuvos rinktinei yra per žemas. 

Adas Juškevičius yra ne įžaidėjas. Jis yra žaidėjas, daug labiau linkęs atakuoti krepšį nei perduoti jį komandos draugams. Jei mes ir vėl iš neįžaidėjo darysime įžaidėją – vėl susidursime su problemomis, su kuriomis susiduriame daugelį metų.

– Bet reikia pripažinti, kad Adas per pastaruosius metus užaugo kokiomis penkiomis galvomis.

– Taip, tą rodo jo rezultatai. Pasaulio čempionate jis pasirodė puikiai. Adas gerai žaidžia du prieš du, tačiau jei mes norime laimėti prieš Ispaniją, JAV, Prancūziją, tai mūsų rinktinei turi vadovauti žaidėjas, kuris ne tik pats gali įmesti, tačiau ir sudaro geriausias aplinkybes komandos draugams. Mūsų stiprybė – priekinė linija, o ją išnaudoti galime tik su klasikiniu įžaidėju, kuris suprastų žaidimą ir matytų aikštę.

Tokios silpnos Lietuvos krepšinio lygos, kaip šiemet, jau labai seniai nebuvo. Pagrindinis akcentas, kurį daugelis bandė įrodyti, buvo tas, kad vidutinės komandos labai pasitempė bei priartėjo prie lyderių. Iš tikrųjų, nebuvo nieko panašaus – lyderiai prarado pozicijas ir nusileido iki vidutinių komandų lygio.

– Užsiminėte apie Simo Jasaičio galimą pabaigą rinktinėje. Kas turėtų jį pakeisti? Ar tai galėtų būti Gediminas Orelikas, kuris spaudai minėjo, kad dėl tokio žaidimo bent į stovyklą tikisi būti pakviestas?

– Man sunku komentuoti paties Oreliko mintis apie save, tačiau, kalbant apie Lietuvos krepšinio lygos prestižą, žaidėjas, kuris keletą metų iš eilės lygoje yra naudingiausias, turėtų sulaukti tokio kvietimo.

Tačiau, nemanau, kad jis turi šansų patekti į Lietuvos rinktinės dvyliktuką, nes ta pozicija Lietuvos rinktinėje yra išskirtinai stipri. Joje žaidžia tiek Jonas Mačiulis, tiek Mindaugas Kuzminskas, tiek Linas Kleiza, kuris, mano nuomone, turėtų rungtyniauti lengvojo krašto pozicijoje.

– Linui Kleizai kol kas sezonas nesiklijuoja, skirtingai nei Deividui Gailiui.

– Manau, kad renkantis tarp G.Oreliko ir D.Gailiaus, būtent pastarasis yra arčiau rinktinės. Labai retai būna, kad žaidėjai išvažiuoja į Europą, pasirodo ten vidutiniškai, nesulaukia galingiausių Europos klubų kvietimų, grįžta į Lietuvą ir ten ne tik nepalūžta, bet žengia kokybinį žingsnį į priekį.

– O kaip atakuojantys gynėjai? Yra Martynas Pocius, yra Renaldas Seibutis. Ir viskas?

– Manau, gal Marius Grigonis būtų vertas pakvietimo į rinktinę. Taip pat, galbūt, paskutinį šansą būtų galima suteikti Stepui Babrauskui. Taip pat Martynas Gecevičius, kuris, sudarius sąlygas atakuoti laisvam, yra mirtinas ginklas.

– Jeigu taptumėt treneriu, kokį dvyliktuką vežtumėtės į Prancūziją?

– Įžaidėjai – Kalnietis ir Kariniauskas arba Lekavičius, atakuojantys gynėjai – Pocius ir Gecevičius, lengvieji krašto puolėjai – Mačiulis, Kuzminskas ir Kleiza, sunkieji krašto puolėjai – Jankūnas, Motiejūnas ir Sabonis bei vidurio puolėjai – Valančiūnas ir Kavaliauskas.

Tomo Lukšio/Fotodiena.lt nuotr./Romualdas Brazauskas

Lietuvos krepšinio lygą ištiko krizė

„Tokios silpnos Lietuvos krepšinio lygos, kaip šiemet, jau labai seniai nebuvo. Pagrindinis akcentas, kurį daugelis bandė įrodyti, buvo tas, kad vidutinės komandos labai pasitempė bei priartėjo prie lyderių. Iš tikrųjų, nebuvo nieko panašaus – lyderiai prarado pozicijas ir nusileido iki vidutinių komandų lygio.

Lygoje intriga atsirado tik dėl to, kad favoritės, kurios 30–40 taškų būdavo stipresnės už visas likusias ekipas, tą pranašumą iššvaistė, o LKL ištiko tam tikra krizė. Aišku, ir vilniečiai, ir kauniečiai padarė pakankamai klaidų, todėl manau, kad Lietuvos krepšinio nuosmukis didžiąja dalimi yra pagrindinių klubų kaltė“, – teigė J.Vainauskas.

– Bet, turbūt kalti ne tik klubai. Sutinkate?

– Paprastas pavyzdys: praėjusio sezono uždarymo metu LKL prezidentas Remigijus Milašius viešai pažadėjo, kad jo vadovavimo laikotarpiu nebus nukeltos nei vienos sezono rungtynės. Tačiau vos tik prasidėjo sezonas, tai kažkas neturi salės, tai BBL lygai trukdo.

Pernai „Lietuvos rytas“ turėjo čempionišką sudėtį, tačiau dėl vidinių problemų jie Eurolygoje iškovojo tik vieną pergalę, o Lietuvoje liko treti.

Aš puikiai prisimenu tą pažadą ir niekaip nesuprantu, kodėl šalia visų tų problemų, su kuriomis susiduria lyga, nesugebama išspręsti pačios paprasčiausios. Pateiksiu pavyzdį – Ispanijos krepšinio lygą, kuri jokių nuolaidų niekam nedaro, nepaisant to, kad pagrindiniai klubai dalyvauja arba Eurolygoje, arba Europos taurės varžybose.

Anksčiau labai paprastai buvo galima visas bėdas nurašyti į VTB lygą. Dabar nei vienas Lietuvos klubas toje lygoje nebežaidžia, todėl nesuvokiama, kodėl daromos išlygos net tada, kai komandos žaidžia daugiausiai po dvejas rungtynes per savaitę.

Galime kalbėti apie gerėjantį lygos marketingą, tiesa, nežinau, nuo ko reikėtų atsispirti, dalinant pagyras. Kol kas susigaudyti, kada ir kaip vyksta rungtynės, yra pakankamai sudėtinga – laikai skiriasi, dienos skiriasi. Tai yra problema, kurią būtų labai lengva išspręsti, tačiau iki šiol tai nėra padaryta.

– Teko iš klubų girdėti tokį atvejį, kai rungtynes buvo prašoma nukelti dėl BBL lygos. Ne paslaptis, kad Romualdas Brazauskas yra ne tik LKL, tačiau ir BBL vadovas. Kaip jūs vertinate svarbiausio LKL žmogaus sedėjimą ant dviejų kėdžių?

– Romualdas Brazauskas tų kėdžių yra užsėdęs dar daugiau. Nežinau, oficialiai ar ne, tačiau jis taip pat dalyvauja Lietuvos ir Eurolygos teisėjų veikloje.

– Bet gal tos kitos kėdės nėra tokios tiesiogiai susijusios?

– Sutinku. Ypač dar ir dėl to, kad LKL prezidentas savo administracijai moka didžiulius atlyginimus. Tad pirminė sąlyga darbuotojams turėtų būti ta, kad jie negali dirbti kitų darbų, išskyrus tą, už kurį jiems moka Lietuvos krepšinio lyga. O tuo labiau dirbti darbų, kurie gali sukelti interesų konfliktą. Ir bendras fonas nėra geras, kai dviem organizacijoms, kurios tam tikra prasme turėtų konkuruoti tarpusavyje, vadovauja tas pats žmogus.

– Prieš šį sezoną LKL įvedė nuostatą, kad klubo biudžetas privalo siekti bent milijoną litų. Galit patvirtinti, kad ši nuostata yra tik ant popieriaus ir jos laikosi toli gražu ne kiekvienas klubas?

– Tokia nuostata yra nesąmonė. Lygoje tikrai milijono net akyse nėra matę nei „Mažeikiai“, nei „Nevėžis“, nei „Prienai“. Mažesniu nei milijono litų biudžetu verčiasi ir Alytaus „Dzūkija“. Nesuprantu, koks tikslas kelti tokias sąlygas, kurių neįmanoma patikrinti.

Klubuose yra labai skirtingas valdymo lygis. Tikrai yra klubų, kuriems užtektų pusės milijono, kad pasiektų tokį rezultatą, kokio nepasiekia klubai, išleidžiantys du ar tris milijonus. Apie komisiją, kuri turėtų ir galėtų tikrinti tuos finansinius dalykus, kalbama jau pusantrų metų, buvo nubraižytos gairės, tačiau iki šiol niekas nedaroma.

– Turbūt ne toks paprastas darbas yra teisėjavimas. Kaip išspręsti šiemet itin akis badančią problemą ir kiek tam prireiks laiko?

– Dar visai neseniai Lietuva turėjo labai gero lygio teisėjus – tiek šviesaus atminimo Virginijų Dovidavičių, tiek Romualdą Brazauską, tiek Kęstutį Pilipauską. Ši trijulė Lietuvoje kūrė teisėjavimo politiką ir įpėdinių jie nepaliko. Turiu įtarimą, kad tą jie darė sąmoningai, norėdami kuo ilgiau išsilaikyti olimpe.

Šiemet buvo ne vienas, ne du ir net ne trys gėdingi epizodai, kurie tiesiogiai atsiliepė dabartinei turnyrinei lentelei. Manau, kad teisėjų kvalifikacijos kėlimas turėtų būti vienas prioritetinių klausimų.

– Pakalbėkime apie klubus, pirmiausia, apie Kauno „Žalgirį“. Ar jam, turinčiam ne vieną labai brangų žaidėją, realu sumažinti skolų krepšelį? Ar tai apskritai įmanoma?

– Tai kad komanda sugeba patekti į Eurolygos „Top 16“ varžybas, yra gražu. Tačiau kai tai yra daroma neapmokėtų skolų sąskaita, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, nemanau, kad tokią poziciją būtų galima pagirti.

Tas burbulas vieną dieną sprogs. Mes negalime patikrinti, kokios tos skolos yra, tačiau aišku, kad jos yra gerokai didesnės, nei apie jas kalba klubo vadovai. Mes neturime jokios informacijos apie tai, kad buvusiems žaidėjams yra atiduodamos skolos, nes panašu, kad tai, kas yra oficialiai surenkama, tas yra ir išleidžiama.

LKL tikrai milijono net akyse nėra matę nei „Mažeikiai“, nei „Nevėžis“, nei „Prienai“. Mažesniu nei milijono litų biudžetu verčiasi ir Alytaus „Dzūkija“.

Tačiau kai tik iškyla problemos dėl skolų grąžinimo, kai kažkas paspaudžia per teismą, tada vėl klubas kreipiasi į savivaldybę, pradeda mojuoti transparantais, kokie jūs niekšai politikai, negi leisite „Žalgiriui“ numirti. O kol Kaune politikai yra silpni, tol toks šantažas veikia. Bet kai tik sustiprės Kauno politikos veidas, neabejoju, kad bus pasakyta: jūs esate privatus klubas, jūsų skolos, jūs jas ir grąžinkite. Kodėl jūs nuolat terorizuojat miestą?

Tos skolos nedings. Vieną dieną burbulas sprogs, o Lietuvos krepšinis patirs didžiausią smūgį per nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tie pinigai, kurie yra uždelsti, Lietuvoje niekas jų nėra pajėgus grąžinti ir šiaip jau svetimų skolų dažniausiai niekas nemoka. Todėl neskiriant bent trečdalio biudžeto skoloms grąžinti, tikėtis, kad ir toliau viskas bus sėkminga ir gražu, o tie, kurie turi pretenzijų – jų atsisakys.. abejoju, ar tai yra įmanoma.

– „Lietuvos rytas“ – klubas, kuriam problemų, tegul ir kitokių, irgi netrūksta?

– „Lietuvos rytas“ turi didelių problemų su klubo valdymu. Per keletą metų prarasta labai daug. Tai, kad klubas neberungtyniauja „Siemens“ arenoje; tai, kad prarasta Eurolygos licencija; tai, kad „Lietuvos rytas“ nebėra pirmas arba antras, o yra tik trečias klubas Lietuvoje – tai yra tas problemų krepšelis, su kuriuo klubui reikės gyventi 2015 metais.

– Bet, tarkim, „Lietuvos rytas“ tampa LKL čempionu ir problemos kaip nebūta. Juk su vilniečių sudėtimi tai nėra neįmanoma.

– Ir pernai „Lietuvos rytas“ turėjo čempionišką sudėtį, tačiau dėl vidinių problemų jie Eurolygoje iškovojo tik vieną pergalę, o Lietuvoje liko treti. Viena pagrindinių klaidų buvo pasirinkimas su „Žalgiriu“ žaisti ne finale, o pusfinalyje. To buvo galima išvengti.

– Norite pasakyti, kad reikėjo specialiai pralaimėti paskutines reguliariojo sezono rungtynes „Žalgiriui“?

– Krepšinyje žaidėjui niekada negali pasakyti, kad jis specialiai pralaimėtų. Tačiau jei būtų daugiau žaidę mažiau patyrę žaidėjai, kauniečiai būtų laimėję. Aišku, jeigu pusfinalio paskutinis metimas būtų įkritęs, tas sprendimas būtų šlovinamas daug metų. Dabar tas sprendimas daug metų bus keikiamas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Lietuvos rytas“ – „TonyBet“

Už Lietuvos ribų – tokios silpnos Eurolygos nebuvo jau seniai.

– Sakykite, kas lėmė Eurolygos, Europos taurės susilpnėjimą? Nejaugi, tik amerikiečių didesnė invazija į Azijos klubus?

– Tai tikrai turėjo didelės įtakos. Tačiau yra ir tokių pavyzdžių, kaip stiprių žaidėjų nutekėjimas į Ispaniją arba šviesių protų pasitraukimas iš krepšinio. 3–4 geriausi treneriai, 4–5 aukščiausio lygio vadovai. Jų nebėra, todėl bendras krepšinio lygis yra nusmukęs. Aišku, pirmųjų dvylikos Eurolygos komandų lygis nėra suprastėjęs, tačiau vidutiniokų ir ypač autsaiderių lygis aiškiai yra per silpnas.

– Mes matome gerokai mažiau Lietuvos krepšininkų Eurolygoje ne lietuvių komandose, kodėl?

– Taip yra todėl, kad mes per mažai dėmesio skiriame jaunimo ugdymui. Anksčiau „Lietuvos rytas“ turėjo programą, pagal kurią įtraukdavo po 200–300 jaunųjų krepšininkų. Tą pačią programą iš dar seniau turėjo Kauno „Žalgiris“ ir A.Sabonio krepšinio mokykla, tačiau dabar tai yra problema.

– Bet jei ta problema šiandien nesprendžiama, tai po kelių metų mes turėsime dar mažiau Lietuvos krepšininkų Eurolygoje.

– Ne tik Eurolygoje. Talentų badas pasijus Lietuvos rinktinėje. Šiuo metu mes remiamės krepšininkais, kurie buvo užauginti iki 2011 metų. Kažko naujo mes neišugdėme. V.Kariniauskas ir L.Lekavičius yra senojo „Žalgirio“ produktai, perėję visas jaunimo rinktinių grandis. J.Valančiūnas, P.Dambrauskas, E.Bendžius taip pat yra žaidėjai, užaugę „Lietuvos ryto“ sistemoje. Tiesa, paskutiniai, kuriuos „Lietuvos rytas“ paruošė nuo vaikų – kadetų amžiaus.