Palankus ženklas „Žalgiriui“: apginti Eurolygos čempionų titulą – velniškai sudėtinga misija

Lemiamose kovose Belgrade vienintelio „Žalgirio“ stovykloje bus žmogus, patyręs, ką reiškia apginti Eurolygos čempiono vardą. To, kas pavyko tuo metu dar rungtyniavusiam Šarūnui Jasikevičiui su „Maccabi“, nepasiekė niekas iš 2018-ųjų ketverto. Net Senajame žemyne tituluočiausias „Fenerbahče“ strategas Željko Obradovičius, iškovojęs devynis Eurolygos čempiono titulus, nė vieno jų su ta pačia ekipa neapgynė.

Kiek Š.Jasikevičiaus treniruojamam „Žalgiriui“ reikia įmesti ir galima praleisti taškų pusfinalyje, kad jo mokytoju laikomas serbas vėl neapgintų Eurolygos čempiono titulo? Žinoma, kad tikslaus atsakymo nėra, tačiau finalo ketvertų mūšiai turi statistikos kontūrus, rodančius, ko galima tikėtis pusfinalyje ir finale.

Pateikiame 15 faktų apie Eurolygos finalo ketvertų turnyrus per pastarąjį dešimtmetį, skaičiuojant nuo 2008 metų.

Pusfinaliuose – atkaklios kovos

1. Per pastaruosius dešimt metų pusfinalius laimėjusios komandos vidutiniškai įmesdavo po 80 taškų ir praleisdavo po 71,6 taško.

2. Didžiausia pergalė pusfinalyje užfiksuota 2014 m. Madrido „Real“ 38 taškais sutriuškino „Barcelona“ klubą (100:62), o rezultatyviausiai pasirodė 21 tašką surinkęs tuo metu „Real“ garbę gynęs Sergio Rodriguezas. Nuo 2008 m. tai vienintelis Eurolygos pusfinalis, kuriame pasiekta 100 taškų riba.

   

   „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergio Llullas ir Sergio Rodriguezas

3. Tik per tris pusfinalius buvo pelnyta daugiau nei 90 taškų ir tai komandoms garantavo bilietus į finalus. 2008-aisiais „Maccabi“ 92:85 pranoko Sienos „Montepaschi“, 2014-aisiais „Real“ 100:62 nušlavė „Barcelona“, o 2015-aisiais Madrido ekipa 96:87 nugalėjo „Fenerbahče“.

4. Nė viena pusfinaliuose suklupusi komanda neperžengė 90 taškų ribos. Arčiausiai buvo 2015-aisiais jau minėtame mače 87 taškus surinkę „Fenerbahče“ žaidėjai.

5. Pusfinalių rezultatyvumo antirekordas priklauso Maskvos CSKA. Rusijos čempionai 2010 m. Paryžiuje teįmetė 54 taškus ir dešimčia nusileido priešininkams iš Barselonos. Pusfinalyje, kuriame švilpė lietuvis Romualdas Brazauskas, maskviečiams taškus pelnė vos šeši žaidėjai, o rezultatyviausias buvo 19 surinkęs Ramūnas Šiškauskas.

   

   Scanpix/AP nuotr./Ramūnas Šiškauskas

6. Iš dvidešimt pusfinalių net penkiolika baigėsi vienženkliu taškų skirtumu. Daugiau nei dešimčia taškų varžovus nugalėjusios „Barcelona“, „Maccabi“, „Olympiacos“, „Real“ ir „Fenerbahče“ ekipos. Beveik pusė pusfinalių (9 iš 20) baigėsi apmaudžiai pralaimėjus 4 taškų ir mažesniais skirtumais.

Finalai rezultatyvesni už pusfinalius

1. Finalų nugalėtojai vidutiniškai pelnydavo po 84,7 taško ir praleisdavo po 74 taškus. Septyniuose finaluose iš dešimties pralaimėjusios komandos neįveikė 80 taškų ribos.

2. Vis dėlto keturiuose finaluose iš dešimties triumfavo komandos, kurios įmetė 80 ir mažiau taškų. Tai pavyko graikų grandams „Panathinaikos“ (2009, 2011 m.) ir „Olympiakos“ (2012 m.) bei ispanų „Real“ (2015 m.).

3. Visgi puolimu garsėjančiam Madrido klubui finaluose ne visada užteko pelnyti daugiau nei 80 taškų. Dvejuose finaluose paeiliui (2013, 2014 m.) „Real“ krepšininkai viršijo 80-ies ribą, tačiau abu kartus krimtosi pralaimėję. Panašią patirtį išgyvenę ir „Fenerbahče“ žaidėjai, 2016-aisiais po pratęsimo 96:101 neatsilaikę prieš CSKA. Tai buvo antras kartas nuo 2008 m., kai finale kuri nors ekipa įmetė daugiau nei 100 taškų. Prieš tai – 2013 m. 100 taškų surinko triumfavusi „Olympiakos“.

4. Jei CSKA priklauso pusfinalių rezultatyvumo antirekordas, tai finaluose per pastarąjį dešimtmetį mažiausiai taškų 2015-aisiais surinko „Olympiakos“ – 59. Pirėjo krepšininkai 19 taškų skirtumu nusileido „Real“ klubui, su kuriuo pirmą kartą Eurolygos čempionu tapo 9 taškus tada pelnęs Jonas Mačiulis.

   

   Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jonas Mačiulis

   Sunku laimėti net etatiniams finalo ketvertų dalyviams

1. Per pastaruosius 10 metų Eurolygos finalo ketverto turnyruose dalyvavo 11 klubų iš 7 šalių. Trys komandos iš Ispanijos (Vitorijos „Baskonia“, „Barcelona“, „Real“), po dvi iš Graikijos („Panathinaikos“, „Olympiakos“) ir Rusijos (CSKA, Krasnodaro „Lokomotiv“) ir po vieną iš Italijos („Montepaschi“), Izraelio („Maccabi“), Serbijos (Belgrado „Partizan“) bei Turkijos („Fenerbahče“).

2. Iš šių vienuolikos ekipų į finalus neprasibrovė keturios – „Montepaschi“ (2008, 2011 m.), „Baskonia“ (2008, 2016 m.), „Partizan“ (2010 m.) ir „Lokomotiv“ (2016 m.).

3. Iš dešimties pastarųjų finalo ketverto turnyrų net devyniuose rungtyniavo CSKA. Į stipriausių ketvertą maskviečiai nepakliuvo tik 2011 m. Per šią seriją Rusijos čempionai finaluose žaidė keturis kartus, o nugalėtojais tapo du sykius. Šešiuose finalo ketvertuose dalyvavo „Olympiakos“ (2009, 2010, 2012, 2013, 2015, 2017 m.), o po penkis sykius šį etapą pasiekė „Barcelona“ (2009, 2010, 2012, 2013, 2014 m.) bei „Real“ (2011, 2013, 2014, 2015, 2017 m.) ekipos.

4. Penkiuose finaluose rungtyniavo „Olympiakos“ (2010, 2012, 2013, 2015, 2017 m.), keturiuose – CSKA (2008, 2009, 2012, 2016 m.) trijuose – „Maccabi“ (2008, 2011, 2014 m.) ir „Real“ (2013, 2014, 2015 m.). Madrido klubas kol kas vienintelis, kuriam pavyko finale žaisti trejus metus paeiliui. Tiesa, ispanus gali pasivyti pastaruosius du sezonus finale žaidę būsimieji „Žalgirio“ varžovai „Fenerbahče“.

   

   „Scanpix“ nuotr./„Fenerbahče“ triumfas Eurolygos finale

   5. Per pastaruosius dešimt metų nė vienam klubui nepavyko triumfuoti daugiau nei du kartus. CSKA laimėjo 2008 ir 2016 m., „Panathinaikos“ – 2009 ir 2011 m., „Olympiakos“ – 2012 ir 2013 m. Nuo 2006 m. vienintelė Pirėjo komanda apgynė čempionės titulą.