Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 05 02

Šarūnas Marčiulionis nepatenkintas Lietuvos krepšinio talentų ugdymu: „Reikia koncentruotis į individualybes“

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Šarūnas Marčiulionis mano, kad Lietuvoje trūksta individualiai stiprių krepšinio talentų, o problemos sprendimo visų pirma siūlo ieškoti krepšinio mokyklose. Nepamiršta buvęs krepšininkas ir savo krepšinio akademijos – Š.Marčiulionis teigė, esąs nepatenkintas dabartiniu darbu, ir žadėjo labiau koncentruotis į individualybių paieškas.
Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis
Šarūnas Marčiulionis / Luko Balandžio nuotr.

Daugiau nei 6 tūkstančiai mūsų sporto grupės „Facebook“ gerbėjų kasdien seka įdomiausią informaciją iš sporto pasaulio, dalyvauja diskusijose ir konkursuose. Prisijunk ir tu, spausk LIKE.

Verslininko kelią po krepšinio karjeros pasirinkęs Š.Marčiulionis kalbėjo ir apie Lietuvos krepšininkų už Atlanto duoną NBA lygoje. Š.Marčiulionis gyrė Donato Motiejūno darbštumą ir įspėjo, kad po tokio gero debiutinio sezono Jonas Valančiūnas kitąmet sulauks kur kas daugiau varžovų dėmesio.

Ilgus metus Lietuvos krepšinio lygos vadovu dirbęs Š.Marčiulionis teigė, kad LKL lyga šį sezoną yra kur kas įdomesnė, tačiau lietuviai turėtų galvoti, kaip į šalies komandas pritraukti užsienio investicijų. Tam reikia naudotis ir naujai pastatytomis krepšinio arenomis.

– Kaip sekasi jūsų krepšinio akademijos komandoms šiame Moksleivių krepšinio lygos sezone (MKL)? – 15min.lt paklausė Š.Marčiulionio.

– Sezonas dar nesibaigė, tačiau labai džiaugiamės jaunių užimta pirmąja vieta. Šios amžiaus grupės čempionų nesame turėję mažiausiai dešimt metų. Konkurencija ir šiemet buvo labai didelė, bet kuri komanda galėjo laimėti finalo ketvertą. Esame labai patenkinti, kad komanda surado jėgų laimėti turnyrą be traumuoto Edvino Šeškaus.

– Jūsų krepšinio akademija buvo viena pirmųjų Lietuvoje, vėliau atsirado ir daugiau mokyklų. Ar tai, kad esate vieni lyderių, lemia jūsų garsus vardas, ar yra daugiau priežasčių?

– Sunku pasakyti. Manau, kad mes nuosekliau dirbame, turime sporto bazę, krepšinio trenerių programą. Vis dėlto aš asmeniškai nesu patenkintas mokyklos darbu. Tai sakau žiūrėdamas ne iš krepšinio mokyklos varpinės, o iš rinktinės interesų pusės. Mes dirbame, atrodo, parengiame geras komandas, tačiau tokių žaidėjų-žvaigždučių atsiranda vis mažiau. Čia galime kritikuoti ir save, ir kitas Lietuvos mokyklas.

Dabar norisi koncentruotis į kitokį krepšinį, kitokį mokymą, kad atsirastų daugiau individualiai stiprių krepšininkų tiek rinktinėje, tiek kituose stipriuose klubuose. Balkanų šalių žaidėjai graibstomi visoje Europoje, o mūsiškių vis mažėja.

Imkime mūsų auklėtinių Martyno Pociaus ir Martyno Gecevičiaus pavyzdžius – jie puikūs krepšininkai, tačiau kažko trūksta.

Mūsų rinka tokia, kad galime nusipirkti bilietą už 5-7 litus – kai už bokalo alaus kainą gauni galimybę pasižiūrėti krepšinio rungtynes, manau, kad kaina yra maža.

– Dar visai neseniai stipriose Eurolygos komandose buvo 5–7 ryškūs lietuviai, nuolat balansuodavę ties maždaug 10-ies taškų vidurkiu. Šį sezoną ryškiau atrodo tik Jonas Mačiulis. Kodėl taip atsitiko?

– Klausimas yra geras, į kurį mes ir ieškome atsakymų. Reikia didinti koncentraciją į darbą su individualiai stipriais žaidėjais. Kaip matome, masiškumas negarantuoja kokybės. Treneriai turi daug vaikų, pavargsta ir nebegali pakankamai dėmesio skirti individualybėms. Čia jau yra ir finansavimo problemos, galbūt netinkamas požiūris į privačias krepšinio mokyklas.

– Mokyklose yra per daug vaikų ir individualiai stiprūs tarp jų paskęsta?

– Pavyzdžiui, mūsų treniruotės yra brangesnės nei kitur Vilniuje, tad ne visi tėvai gali savo vaikus, kurie galbūt geresni ar labiau trykšta noru, leisti pas mus. Galbūt kitos mokyklos, turėdamos individualiai stiprius vaikus, jų nepastebi, nepakankamai ištreniruoja.

– Vis daugiau krepšinio mokyklų dirba nekvalifikuoti arba savamoksliai treneriai – ypač su mažais vaikais. Kaip tai vertinate?

– Negali vadinti jų krepšinio treneriais. Lietuvoje egzistuoja licencijavimo problema – nėra kvalifikacijos laiptelių, bendrų atrankos kriterijų. Vos ne kiekvienas, išsinuomojęs krepšinio salę, gali būti treneriu, be programos, be pasirengimo. Tai jau yra ir krepšinio federacijos reikalas.

JAV pirmuosius keturis metus vaikus treniruoja patys tėvai, nes trūksta trenerių. Manau, kad situacija, kai vaikus treniruoja ne profesionalas, yra beveik tokia pat.

– Esate žaidęs NBA lygoje. Kaip galima vertinti Lino Kleizos situaciją? Jeigu klubas pasakė, kad iki sezono pabaigos tu nebežaisi – reiškia, kad esi nebereikalingas?

– Buvau sutikęs Liną, kai jis su komanda žaidė Oklande. Jis laikosi tikrai gerai, vyriškai, nors psichologinė nuotaika ir situacija yra slogi, neteisinga jo atžvilgiu.

Aš tikėjausi, kad jį klubas iškeis ir Linas galės atsigauti per likusią sezono dalį, tačiau taip neįvyko. Galbūt ne dėlto, kad nebuvo norinčių komandų, tačiau gali būti mums nežinomų detalių, kurios jam nepalankios. Man tik norisi palinkėti, kad per vasarą jis rinktinėje įrodytų savo vertę. 

– Ką šioje situacijoje L.Kleizai patartumėte: likti NBA ar bandyti grįžti į Europą?

– Jo sutartis dar galioja, tad reikia eiti žaisti ir įrodyti savo tiesą.

– Kaip vertinate kitų lietuvių situaciją NBA? Gerai, kad Donato Motiejūno neiškeitė į kitą klubą, nors sezono pradžioje jis buvo mėtomas tarp NBA ir NBDL?

– Tokia jau pirmamečio duona. Kalbėjau su Donatu ir jis sakė, kad su tuo sutinka, jis niekada nesipriešino komandos sprendimams. Donatas ilgas valandas leidžia treniruočių aikštėje, iš jos visada išeina paskutinis. Man labai patinka jo mąstysena ir nusiteikimas. Jeigu Donatas ir toliau taip dirbs, manau, kad mums padovanos daug gražių minučių ir rinktinėje.

Mes dirbame, atrodo, parengiame geras komandas, tačiau tokių žaidėjų-žvaigždučių atsiranda vis mažiau. Čia galime kritikuoti ir save, ir kitas Lietuvos mokyklas.

– Kas antrą sezoną lygoje laukia Jono Valančiūno? Ką žaidime labiausiai reikia gerinti?

– Šį sezoną jis tikrai gavo daug minučių aikštėje ir žaidė neblogai, tačiau kitais metais varžovai pradės atsakingiau ruoštis žaidimui prieš jį, ims ieškoti prieš jį priešnuodžių.

Jonas dabar turi labai tobulinti savo silpnesnes puses – fizinį pasirengimą, žaidimą „vienas prieš vieną“ nugara, metimą iš vidutinio nuotolio ir ypač gynybą.

– Kokią jūsų nuomonė apie šių metų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezoną? Vieni džiaugiasi intriga, kiti skundžiasi tvarkaraščiu.

– Manau, kad atsiradusi intriga yra gerai. Aš pats Lietuvos čempionato niekada nekeisčiau į kitus turnyrus. Esame prisistatę puikių krepšinio salių ir turime bandyti pinigus biudžetui pritraukti iš kitų šalių. Šiandien klubai stekena vietos verslininkus, ieško pinigų savivaldybėse, tačiau reikia bandyti į biudžetą pritraukti pinigus iš užsienio. Juk tada tie pinigai ir liks pas mus – JAV žaidžiantys užsieniečiai pinigų į Afriką neišsiveža – jie juos JAV ir išleidžia.

Mes esame penkti pasaulyje pagal krepšinį, tad turime ieškoti sprendimų, kaip pritraukti pinigus į krepšinį. Juk dabar pasistatėme tiek daug gerų krepšinio salių – reikia jas išnaudoti.

– Tačiau toks klubas kaip „Žalgiris“ kas 4–5 metus atsiduria ant bankroto ribos. Kas yra daroma blogai?

– Aš iš tikro nežinau, kas yra komandos vadovai ir akcininkai. Tie žmonės, kurie valdo klubą, turi sudaryti tinkamą biudžetą ir už jį atsakyti tiek finansiškai, tiek ir asmeniškai. Pagal Jurgį turi būti ir kepurė. Jeigu negalime įpirkti žaidėjų, o juos viliojame pažadais – vėliau turime liūdnas pasekmes.

– „Žalgiriui“ susidūrus su finansinėmis problemomis buvo gandų, kad jį remti norėtų Antanas Guoga. Ką manote apie jo nuomonę, kad arena ir klubas negali būti atskirti?

– Jo pasisakymus kartais sunku komentuoti. Šiaip tai arenos yra atskiri organizmai ir turi savo gyvenimą. Pavyzdžiui „Madison Square Garden“ arenoje per metus organizuojama daugiau nei 120 su krepšiniu susijusiu renginių, pardavinėjami užkandžiai, gėrimai ir panašiai – tai yra jų verslas. Klubas yra atskiras organizmas ir jis su arena nekeliauja.

Lietuvoje klubas gauna pinigus už bilietus ir uždarbis priklauso nuo bilietų kainos, nuo krepšininkų žaidimo. Mūsų rinka tokia, kad galime nusipirkti bilietą už 5–7 litus – kai už bokalo alaus kainą gauni galimybę pasižiūrėti krepšinio rungtynes, manau, kad kaina yra maža.

– Tačiau Eurolygoje žaidęs „Lietuvos ryto“ klubas į areną pritraukti sirgalių nesugebėjo.

– Jeigu padarytų bilietus po tris ar penkis litus, manau, daug kas atvažiuotų pasižiūrėti rungtynių. Vieni pasirenka vieną kainų strategiją, kiti – kitą. Galbūt „Siemens“ arenos vadovai galėtų patarti, kaip reikia užpildyti salę. Gal pavyzdžiui nuomos mokesti yra toks, kad pigiai bilietų parduoti neišeina.

– Kodėl jūs pats neinvestuojate į kurią nors krepšinio komandą? Nebuvo pasiūlymų ar nematote tame perspektyvos?

– Tai nėra investicija, o tiesiog prabangus hobis. Aš jau turiu vieną prabangų hobį – krepšinio akademiją.

– Kokią prognozuotumėte LKL finalo pabaigą?

– Prognozuoti gali Šulija, o aš tuo neužsiiminėju. Pagal pirmas rungtynes nemanau, kad komandų žaidimas ir kovinė dvasia labai skiriasi. Kuo ilgiau finalas tęsis – tuo sirgaliams bus geriau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Reklama
Šiaulių banko grupės valdomi pensijų fondai į daugiabučių renovaciją investuoja dar 7,5 mln. eurų
Užsisakykite 15min naujienlaiškius