| Eurolyga | Bambergo „Brose Baskets“ – Kauno „Žalgiris“ | 96:63 |
„Norėčiau užstoti Gintarą Krapiką, – bendraudamas su 24sek pareiškė Š.Sakalauskas. – Jis yra geras, daug nuveikęs ir pergalių pasiekęs treneris. Stebukladarių šiame darbe nėra. Tie kiti treneriai, kurie, kaip visi galvoja, yra geresni, turi visai kito kalibro žaidėjus nei „Žalgiris“. Bet net ir jie netampa Eurolygos čempionais. Todėl trenerį reikėtų palaikyti ir klubui, ir sirgaliams“.
Š.Sakalauskas įsitikinęs, kad dėl prastų „Žalgirio“ rezultatų nuplakti rykštėmis vieno G.Krapiko negalima. Anot jo, didžiausias klaidas vasarą padarė „Žalgirio“ vadovai ir esą joks treneris nepakeistų dabartinės situacijos.
Kai didžioji dalis „Žalgirio“ gerbėjų penktadienio vakarą rovėsi plaukus matydami beviltišką pralaimėjimą Bambergo „Brose Baskets“, Š.Sakalauskas išliko pakankamai ramus.
„Matome, ko trūksta Lietuvos krepšiniui. Negali visko laimėti. Tampa aišku, kokį krepšinio ūkį turime, o svajoti galima daug“, – realybei į akis žvelgia Š.Sakalauskas.
– Tai sakote, kad G.Krapiką prie kryžiaus kala nepagrįstai? – 24sek.lt Š.Sakalausko.
– Visą krūvį neša vyr. treneris. Iš dalies tai teisinga, bet iš dalies – ir ne. Eurolygoje dalyvauja ne Gintaras Krapikas, o „Žalgirio“ klubas. Komandos sudėtį formuoja, sąlygas žaidėjams suteikia ne vien treneris, bet ir vadovai. Tačiau strėlės skrieja į trenerį. Kai sunku, reikia jį užstoti, palaikyti.
Dar kartą sakau – Gintaras Krapikas yra labai geras, daug gerų darbų su „Žalgiriu“ nuveikęs treneris, ieškantis naujovių. Bet šiandien jo galimybės ribotos. Ribotas arsenalas. Reikia klubo pagalbos.
– Jūsų nuomone, kad šioje situacijoje permainos „Žalgirio“ trenerio poste nieko nekeistų?
– Geriausi treneriai, manau, neateitų treniruoti „Žalgirio“. Jie pasakytų, pavyzdžiui, kad jiems reikia Andersono, Jeffersono, nes kitaip su esamais žaidėjais norimų tikslų nepasieks.
„Žalgiriui“ reikia ieškoti vidinių rezervų. Klubinė veikla, trenerio palaikymas, klubo atstovų spaudos konferencija, tikslų paaiškinimas, trenerio pozicijos sustiprinimas. Pasakymas, kad taip, mes valdyboje priėmėme tuos sprendimus, kad sudėtis buvo komplektuojama taip dėl to, kad...
Sakoma, kad laimi žaidėjai, o pralaimi treneris. Kažkas žaidžia negerai – kaltas treneris. Kažkas gauna traumą – vėl treneris, nes gal jis davė per didelį krūvį ir pan. Žaidėjas nepataiko, vėl kaltas treneris... Bet krepšinyje tokiame lygyje žaidžia klubas prieš klubą.
– Kita vertus, toli pavyzdžių ieškoti nereikia. „Lietuvos rytas“ išbandė tris trenerius – Marcelo Nicolą, Aurimą Jasilionį ir Arvydą Gronskį, bet atėjo Tomas Pačėsas ir, atrodo, komanda atrodo gerokai drausmingesnė. Matome „Lietuvos ryto“ žaidimo pagyvėjimą.
– „Lietuvos ryte“ situacija paprasta: atėjo pajėgesnis treneris už buvusį ir jis turi aiškią savo koncepciją. Atėjo aiškūs uždaviniai žaidėjams, užduočių vykdymas, gynyba. Netgi žaidėjų pozicijų ieškojimas tiems krepšininkams, kurie prastai sužaidė sezono dalį.
– Spekuliuojama, kad jeigu „Žalgiris“ imtųsi permainų, tai Krapiką pakeistų Jasikevičius. Gal jis irgi duotų tokį efektą, kaip Pačėsas? Jeigu, pavyzdžiui, žaidėjai nebetiki treneriu, galbūt jo laikymas komandoje yra pasmerktas pražūčiai
– Laikausi tos pozicijos, kad klubas sunkiu momentu turi palaikyti trenerį. Tai yra žinomas treneris, kuris savo darbais įrodė, kad gali dirbti aukštame lygyje.
Žiūrovai turi teisę išsakyti savo nuomonę, bet negali nurodinėti, kaip kad rungtynių komentatorius mačo metu sakydamas, jog reiktų nuimti trenerį. Tai yra nepagarba ir krepšinio neišmanymas.
Kiekvienas treneris jaučia, kai jo žodžiai nebepasiekia komandos. Nepriklausomai kokiame lygyje bedirbtų. Tada geras treneris ateina ir pasako, kad reikalingos permainos, aš nebegaliu valdyti komandos. Palengvina klubo sprendimą.
Bet tik ne atvirkštinis veiksmas – kai klubas sunkiu momentu patyrusiam treneriui sako, kad nori jį keisti. Šitas variantas nepriimtinas.
– Tai sakote, kad jei „Žalgirio“ klube žaidėjai iš tiesų nebetikėtų Gintaru Krapiku, pats treneris nebesitampytų ir atsistatydintų?
– Taip. Tai yra patyrusio trenerio sprendimas. Jų kelyje būna tokių atvejų. Šitas kelias pats geriausias. Bet dabar palikime tai trenerio ir klubo vidaus sprendimams. Tai yra jų užduotis.
Mes turime vieną klubą Eurolygoje. Turime surinkę nemažai Lietuvos rinktinės žaidėjų. Palikime jiems spręsti. Manau, kad žiūrovai turi teisę išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, bet negali nurodinėti, kaip kad rungtynių komentatorius mačo metu sakydamas, jog reiktų nuimti trenerį. Tai yra nepagarba ir, sakyčiau, krepšinio neišmanymas.
– Kodėl „Žalgiris“ taip sugriuvo Bamberge?
– Skirtingi žaidimo planai. Žalgiris turėjo vieną planą, kuris nepasiteisino. O Bambergas turėjo kitą planą. Jam įtakos turėjo komandų komplektacija.
„Žalgiris“ žaidė per savo stipriąsias puses – priekinę liniją su Jankūnu ir Vougiouku. O „Brose Baskets“ žaidžia be tikro „centro“. Melli, Radoševičius ir Theisas nėra tikri vidurio puolėjai. Jie judrūs, aktyvūs, gali mesti iš toli, gali veržtis, todėl Vougioukui ir Jankūnui buvo sunku gintis. Visi „Brose Baskets“ žaidėjai gali veržtis vienas prieš vieną, mažiausiai keturi esantys aikštėje pataikyti iš toli, o ši jų žaidimo koncepcija netiko „Žalgirio“ sudėčiai.
Komplektacijoje padaryta klaidų. Trūksta vienos žvaigždės. Tai nėra naujiena. Tada visi kiti ženkliai geriau žaistų. Nuimtų atsakomybę.
– Nejaugi „Žalgiris“ buvo pasmerktas prieš tokią komandą kaip „Brose Baskets“? Juk tai ne CSKA, „Olympiakos“ ar „Barcelona“.
– Buvo bandymų. Antroje rungtynių pusėje „Žalgiris“ žaidė be vidurio puolėjo. Skirtumas sumažėjo, bet visa bėda buvo gynyba vienas prieš vieną. Kadangi Bambergo išsidėstymas puolime 4-1 ar netgi 5-0 – varžovai stovi prie 6 metrų linijos, kamuolys juda greitai. O kai kamuolys juda greitai, reikia gerai gintis vienas prieš vieną. Bambergas šį sezoną žaidžia taip, kad žaidėjai gerai veržiasi ir kamuolys juda greitai. Ištampo gynybą ir tada komandinę gynybą įgyvendinti sunku. Lieka tik asmeninė gynyba vienas prieš vieną.
– Atrodo, kad to individualaus meistriškumo „Žalgiriui“ trūko ir puolime?
– Kalnietis iš visų mažų „Žalgirio“ žaidėjų atrodo geriausiai. Kalnietis pakankamai gerai žaidžia du prieš du, skirsto kamuolius. Jis iš tų, kuris meta drąsiai. Ir jis tikrai nėra tas žmogus, kuris nepataikytų.
Yra rungtynių, kai jis meta labai gerai, todėl „Žalgiryje“ ir rinktinėje jį kartais pastumia į atakuojančio gynėjo poziciją. Bet Kalniečiui yra per daug užduočių: ir įžaisti, ir organizuoti puolimą, ir dar įvairiai pelnyti tuos taškus. Trūksta pagalbos iš kitų antrų-trečių numerių.
Visos Eurolygos „Top 16“ komandos turi bent kelis žaidėjus, kurie veržiasi, žaidžia du prieš du. Tame pačiame Bamberge yra Zisis, Wanamakeris, Strelniekas, Milleris. Matome, kokios tai jėgos, kai varžovai žaidžia vienas prieš vieną.
Nepasakyčiau, kad Kalnietis kažką daro blogai. Po tokios traumos pagal savo galimybes jis daro daug. Bet pagal tą „Žalgirio“ žaidimo planą tie žaidėjai netinka. Neužtenka tik įmesti kamuolio aukštiems. Jankūnas ir Vougioukas yra solidūs žaidėjai, bet kiekvienas varžovas žaidžia su pagalba, dvigubina, todėl jie turi atmesti kamuolį. Reikia taškų iš perimetro ar po driblingo.
Pernai „Žalgiris“ turėjo Jamesą Andersoną ir Artūrą Milaknį. Kas „Žalgiryje“ dabar yra snaiperiai? Todėl taip ir yra.
Todėl manau, kad labai plaukų rautis nereikėtų. Ir nereikėtų svajoti. Realybė yra tokia.
Todėl manau, kad labai plaukų rautis nereikėtų. Ir nereikėtų svajoti. Realybė yra tokia. Galbūt norėtųsi žaidimo, bet įtampa slegia ir įžaidėjus, o jie viską supranta. Jei sakome žmogui mesk, bet jis supranta, kad nėra tas tikrasis snaiperis, tada jį kausto atsakomybė ir įtampa.
Komplektacijoje padaryta klaidų. Trūksta vienos žvaigždės. Tai nėra naujiena. Tada visi kiti ženkliai geriau žaistų. Nuimtų atsakomybę.
– Bet juk toliau bus dar sunkiau. Kaip „Žalgiriui“ lipti iš duobės?
– Psichologiniai momentai gali duoti efektą: sumažintas treniruočių procesas, laisva diena. Kažkas tokio. Aišku, lengviausias būdas – gauti reikiamą žaidėją. Bet tai jau priklauso nuo klubo finansų.
Aš į šią situaciją žiūriu ramiai. Smagu, kad lietuvių klubas yra Eurolygoje, jame žaidžia daug lietuvių ir jie ten tobulėja. Matome, ko trūksta Lietuvos krepšiniui. Negali visko laimėti. Tampa aišku, kokį krepšinio ūkį turime, o svajoti galima daug.
